Saravako karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kingdom of Sarawak
Saravako karalystė
Brunėjaus vasalas (1841-1846)
Britanijos protektoratas (1888-1946)
Old Flag of Brunei.svg
1841 – 1946 Flag of Sarawak (1946–1963).svg
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of
Sostinė Kučingas
Valdymo forma Monarchija
Saravako karalius
 1841–1868 James Brooke
 1868–1917 Charles Anthony Johnson Brooke
 1917–1946 Charles Vyner Brooke
Era Imperializmas
 - Įkūrimas 1841 m.
 - Tapo kolonija 1946 m.
Valiuta Saravako doleris

Saravako karalystė (angl. Kingdom of Sarawak) – nepriklausoma valstybė, XIX–XX a. su pertrūkiu egzistavusi dabartinės Malaizijos Saravako valstijos teritorijoje. Nuo 1888 m. buvo Britų imperijos protektoratas.

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki karalystės sukūrimo Saravako teritorija priklausė Brunėjaus imperijai, tačiau buvo kontroliuojama kaip atskira valda, kurioje buvo skiriamas vietininkas (pangeran). Valdant pangeranui Makotai, teritorijoje kilo suirutė, sukilo dajakų gentys, pakrantes siaubė piratai. Brunėjaus sultono atsiųstas sosto įpėdinis Hašimas nesugebėjo įvesti tvarkos.

1839 m. Saravako administraciniame centre Kučinge išsilaipino anglų keliautojas, nuotykių ieškotojas James Brooke, kuris greitai susidraugavo su vietos princu Hašimu. Šis paprašė brito pagalbos, o 1841 m. suteikė jam radžos titulą ir paskyrė valdyti Saravaką. Taip jis tapo pirmuoju Saravako karaliumi.

Brukas pasiūlė Britų imperijai paversti valdą kolonija, tačiau ši atsisakė, nenorėdama sunkinti santykių su Nyderlandais. Vietoj to, Britanija teikė Brukui pagalbą kovojant su piratais.

1846 m. Brunėjaus sostinėje įvyko perversmas, kurio metu užmuštas princas Hašimas, o į valdžią atėjo antibritiškai nusiteikusi partija. Dėl to James Brook su britų admirolo Kokreno pagalba įsiveržė į sostinę ir jėga privertė sultoną Omarą Ali suteikti Saravakui nepriklausomybę. Už šį pasiekimą Brukui Jungtinėje Karalystėje suteiktas riterio titulas.

Savo karalystėje Brukas centralizavo valdžią, numalšino dajakų neramumus ir kovojo su piratais. Gerai tvarkoma karalystė traukė imigrantus. Daugiausia čia migravo kinai iš vakarinio Kalimantano.

Mirdamas Brukas paliko karalystę savo sūnėnui Čarlzui. Pastarasis plėtė Saravako teritorijas Brunėjaus sąskaita, siekdamas sunaikinti šį sultonatą. Ilgainiui iš galingos Brunėjaus imperijos liko tik nedidelės teritorijos aplink sostinę, o Saravakas susisiekė su Šiaurės Borneo kolonija. 1888 m. Britų imperija oficialiai pavertė Saravaką savo protektoratu, tačiau valdančioji „baltųjų radžų“ dinastija buvo išsaugota.

Baltieji valdovai ne kartą susidūrė su vietos gyventojų dajakų pasipriešinimu. Valdžią paveldėjus Čarlzo sūnui Vaineriui, šalis patyrė nemažų ekonominių nuostolių dėl staigiai kritusių kaučiuko ir pipirų kainų.

1941 m. pabaigoje Japonijos imperija okupavo Saravaką, o karalius pabėgo į Sidnėjų. Japonai išlaikė kontrolę iki 1945 m., kol Saravaką išlaisvino Australijos armija. 1946 m. į valdžią grįžo karalius, kuris liepos 1 d. atsisakė teisių į sostą ir perdavė Saravaką Britų imperijai mainais už didelę rentą. Saravakas paverstas Saravako kolonija.