Akumuliatorius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Akumuliatorius – įtaisas skirtas valdomai kaupti, išsaugoti bei atpalaiduoti tam tikros rūšies energiją.

Išsaugotos valdomos energijos pavidalai gali būti įvairūs:

Elektros akumuliatorius (antrinis elementas)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai cheminis elektros srovės arba maitinimo šaltinis, kurio veiklą galima po išsikrovimo atstatyti įkraunant, t. y. praleidžiant juo srovę priešinga kryptimi, negu iškraunant. Išsikraunant akumuliatoriui, cheminė energija virsta elektros energiją, o jį įkraunant, atvirkščiai, elektros energija virsta chemine.
Cheminių srovės šaltinių konstrukcija gali būti labai įvairi, bet iš esmės akumuliatorius, kaip ir galvaninis elementas, susideda iš dviejų elektrodų – pirmos rūšies laidininkų, kuriuos skiria elektrolito – antros rūšies laidininko sluoksnis.
Akumuliatoriai rūšiuojami pagal elektrolito tipą:

Hidraulinis akumuliatorius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai nesuspaudžiamo hidraulinio skysčio slėginis indas kuriame energija kaupiama panaudojant išorinę jėgą. Ta jėga dažniausiai gaunama suslegiant dujas, suspaudžiant spyruoklę ar pakeliant svorį.

Praktinis panaudojimas – hidroforas. Hidrofore vanduo pumpuojamas į talpą kurioje yra oro. Vanduo patekdamas į talpą suspaudžia likusį orą, taip sukaupiama energija ir sudaromas vandens slėgis.

Šiluminė talpa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai prietaisas kaupti šilumą. Dažniausiai didelis izoliuotas rezervuaras su vandeniu, druskos tirpalu ar išlydyta druska – šilumos nešėju. Šilumos nešėjas parenkamas pagal darbinę temperatūrą, šiluminę talpą, cheminį agresyvumą bei kainą.
Šiluminis akumuliatorius dažnai naudojamas šiluminėse saulės jėgainėse.