Rimantas Laužackas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Rimantas Laužackas
Gimė: 1950 m. birželio 26 d.
Obeliai
Mirė: 2009 m. gegužės 14 d.
Kaunas
Sritis: edukologija
Organizacijos: Vytauto Didžiojo universitetas
Pareigos: studijų prorektorius
Išsilavinimas: habilituotas socialinių mokslų daktaras
Alma mater: Kauno politechnikos institutas

Rimantas Laužackas (g. 1950 m. birželio 26 d. Obeliuose2009 m. gegužės 14 d. Kaune.) – Lietuvos edukologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1973 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1998 m. habilituotas socialinių mokslų daktaras.

1973-1992 m. Kauno politechnikos instituto (nuo 1990 m. Kauno technologijos universitetas) dėstytojas, 1988-1991 m. Pedagogikos ir estetinio lavinimo katedros vedėjas, 1991–1992 m. socialinių ir humanitarinių mokslų instituto direktorius. Nuo 1994 m. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, Profesinio rengimo studijų centro vadovas, 1997-2006 m. socialinių mokslų fakulteto dekanas, nuo 2006 m. studijų prorektorius, Senato narys. Nuo 1999 m. profesorius. 1992–1993 m. Mokslo, studijų ir technologijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės Studijų skyriaus vedėjas. Nuo 1998 m. žurnalo „Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos“ vyr. redaktorius.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinės veiklos kryptys: darbo rinkos, profesijų, kvalifikacijų, profesinio rengimo tyrimai, profesinio rengimo vadyba ir standartizavimas, kvalifikacijų sistemos, profesijos mokytojų rengimas.[1] Vytauto Didžiojo universitete padėjo metodologinius profesinio rengimo pamatus, išvystė profesinės edukologijos kryptį. Jo indėlis labai svarbus kuriant ir tobulinant Lietuvos profesinio rengimo ir aukštojo mokslo sistemas. Profesorius aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos kvlaifikacijų sistemą, rengiant Lietuvos kvalifikacijų sandarą, atnaujinant profesinio mokymo įstatymą, pedagogų rengimo, aukštojo mokslo kvalifikacinius bei pažangumo vertinimo rekomendacinius nuostatus, profesinio mokymo „Baltąją knygą“ ir kitus svarbius dokumentus. Jis taip pat buvo kelių mokslinių žurnalų redkolegijų narys.[2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Profesinio ugdymo turinio reforma: didaktiniai bruožai, 1997 m., latvių k. 1999 m.
  • Sistemo-teorinės profesinio rengimo kaitos dimensijos, 1999 m.
  • Mokymo turinio projektavimas: standartai ir programos profesiniame rengime, 2000 m.
  • Profesinio rengimo reforma Lietuvoje: parametrai ir rezultatai, su E. Danilevičiumi ir O. Gurskiene, 2004 m.
  • Kompetencijų vertinimas neformaliajame ir savaiminiame švietime, su E. Stasiūniene ir M. Teresevičiene, 2005 m.
  • Profesinio rengimo metodologija, 2005 m.
  • Profesinio rengimo terminų aiškinamasis žodynas, 2005 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rimantas Laužackas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 627 psl.
  2. Nekrologas. VDU bendruomenė neteko prof. Rimanto Laužacko