Konkistadoras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Konkistadorai (iš isp. conquistador 'užkariautojas') – XV–XIX a. ispanų ir portugalų užkariautojai, rengę grobiamuosius žygius daugiausia Naujajame Pasaulyje. Konkistadorai dažniausiai būdavo idalgai arba kabaljerai. Daugelis jų tėvynėje buvo beturčiai ar mažaturčiai ir siekdami praturtėti keliaudavo į naujas žemes.[1]

Daugelis konkistadorų žiauriai išnaudojo ir naikino Pietų, Centrinės ir Šiaurės Amerikos pietinės dalies vietos gyventojus (indėnus) ir jų kultūrą.

Garsiausi konkistadorai:

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Konkistadorai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 494 psl.

Vikiteka