Mikalojus Katkus
Mikalojus Katkus | |
---|---|
Gimė | 1852 m. gruodžio 17 d. Ažytėnai, Kėdainių apskritis |
Mirė | 1944 m. birželio 26 d. (91 metai) Ažytėnai |
Veikla | prozininkas, etnografas, draudžiamos spaudos platintojas, agronomas |
Alma mater | 1878 m. Petrovsko žemdirbystės ir miškų akademija |
Mikalojus Katkus (1852 m. gruodžio 17 d. Ažytėnuose, Kėdainių apskritis – 1944 m. birželio 26 d. ten pat) – prozininkas, etnografas, liaudies švietėjas, draudžiamos spaudos platintojas, visuomenės veikėjas, pirmasis diplomuotas Lietuvos agronomas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė laisvųjų ūkininkų šeimoje. 1864 m. baigė Dotnuvos pradžios mokyklą, įstojo į Raseinių miesto dviklasę mokyklą. 1866–1873 m. mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje. Jo bendramoksliais buvo Petras Vileišis, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Antanas Biržiška. Nuo 1873 m. Maskvos universitete studijavo matematiką. Čia bendravo su Jonu Basanavičiumi, Vincu Pietariu ir kai kuriais kitais lietuviais, tuo metu taip pat studijavusiais Maskvoje. 1874 m. perėjo ir 1878 m. baigė Petrovsko Žemdirbystės ir miškininkystės akademiją (dab. Timiriazevo žemės ūkio akademija).
1879–1885 m. tarnavo dvaruose. Grįžęs į Ažytėnus visą gyvenimą ūkininkavo tėvo ūkyje. Spaudos draudimo metais platino „Aušrą“ ir kitą draudžiamąją lietuvių spaudą, buvo įrengęs slaptą sandėlį knygnešiams, rinko tautosaką, mokė apylinkės vaikus. Susirašinėjo su Martynu Jankumi, Jurgiu Bieliniu, Juozu Miliausku-Miglovara ir kitais lietuvybės platintojais. Dalyvavo 1905 m. revoliucijoje, buvo nubaustas 14 metų kalėjimo. 1906 m. Kauno kalėjime sėdėjo kaip politinis kalinys.
1918–1919 m. kūrė lietuviškas savivaldybes apylinkėse, rinko tautosaką, etnografinę medžiagą. 1919–1922 m. Ažytėnų pradžios mokyklos vedėjas ir mokytojas, vėliau trumpai mokytojavo Plungės pranciškonų gimnazijoje, už demokratinių idėjų propagavimą iš šių pareigų atleistas. [1] 1921 m. išrinktas Krakių valsčiaus Tarybos pirmininku. Nepriklausomoje Lietuvoje kovojo su biurokratų ir policijos savivaliavimu, reiškėsi kaip nuoseklus demokratas.
Parašė pasakėčių, apsakymų, atsiminimų apie 1863 m. sukilimą. Svarbiausias M. Katkaus kūrinys – etnografinė apybraiža „Balanos gadynė“, išspausdinta 1931 m. Nors šis veikalas parašytas, kai autoriui buvo per septyniasdešimt metų, knygoje iškyla XIX a. vidurio Lietuvos kaimo paveikslai, kadaise įsirėžę į pastabaus vaiko sąmonę, išdėstyti nuostabiai gražia, sodria ir gyva kalba.
Atminimo įamžinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1965 m. Ažytėnuose įsteigtas memorialinis muziejus.
- 1974 m. Krakių vidurinei mokyklai suteiktas Mikalojaus Katkaus vardas, dab. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 212 psl.