Vytautas Maknys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Vytautas Maknys (1907 m. birželio 26 d. Balkūnai, Alytaus apskr. – 2003 m. sausio 21 d.) – Lietuvos teatro istorikas, pedagogas, vertėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19161919 m. mokėsi Balkūnų pradinėje mokykloje, 1927 m. baigė Alytaus gimnaziją, 1931 m. – Vytauto Didžiojo universitetą, Balio Sruogos mokinys. Be to, 19301931 m. mokėsi Kauno karo mokykloje.[1]

19311939 m. Raseinių, Alytaus, 1939 m. Vilniaus gimnazijų mokytojas. 19401950 m. Vilniaus pedagoginio instituto dėstytojas, docentas, prorektorius, katedros vedėjas, dekanas. 19451947 m. Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto direktoriaus pavaduotojas, vyr. mokslinis bendradarbis, 19471953 m. Dramos teatro studijos dėstytojas, 19541958 m. Valstybinės grožinės literatūros leidyklos redaktorius, 19581967 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos dėstytojas, 19721975 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų dėstytojas. 19581961 m. – Lietuvių teatro draugijos istorikų ir kritikų sekcijos įkūrėjas ir pirmasis pirmininkas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas pirmųjų ėmė garsinti pasaulyje Lietuvos teatrą ir jo menininkus įvairiose enciklopedijose, rašė Lietuvos teatro istoriją, išleido įvairių knygų, monografijų, apybraižų teatro istorijos klausimais, išvertė iš prancūzų kalbos įvairių autorių kūrinių, parengė plačią metodinę teatro istorijos dėstymo programą Lietuvos aukštosioms mokykloms.[2] 1962 m. parengė tritomę Lietuvos teatro istoriją nuo 1570 m. iki šių dienų, kurios išleista tik viena dalis.

Tėviškėje 1982 m. įsteigė dailininko A. Žmuidzinavičiaus ir jo svainio bei savo tėvo J. Maknicko muziejų. 1994 m. būdamas vienintelis paveldėtojas Alytaus rajono savivaldybei padovanojo tėviškės sodybą – respublikinį istorinės reikšmės paminklą. Viena didžiausių jo dovanų – per 60 tūkst. kultūros istorijos eksponatų, perduotų Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui.[3]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3 laipsnio ordinas
  • Didžiojo gintaro ir Lelijos ordinų kavalierius
  • Alytaus apskritis 1997 m. įsteigė kasmetinę Vytauto Maknio vardo premiją už geriausią Dzūkijos spektaklio pastatymą

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]