Traidenis
| Traidenis | |
|---|---|
| Lietuvos didysis kunigaikštis | |
.jpg) | |
| Mirė | 1282 m. |
| Sutuoktinis (-ė) | Ona Mazovietė |
| Vaikai | Gaudemunda |
 | |
| Valdė | 1268 ar 1269 iki 1282(?) |
| Pirmtakas | Švarnas |
| Įpėdinis | Daumantas |
 Vikiteka | Traidenis |
Traidenis (rus. Тройден, Тройдень, Трайден, Тридъ, vok. Theuderin, Thoreiden, Traydene, m. apie 1282 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis, valdęs nuo 1269 m. iki 1282 m. Jis laikomas vienu energingiausių ankstyvosios Lietuvos valdovų, sugebėjusiu stabilizuoti valstybę po sumaišties, kilusios po karaliaus Mindaugo nužudymo.[1][2][3][4][5][6][7][8][9][10][11]
Kilmė ir atėjimas į valdžią
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].jpg)
Traidenio kilmė nėra tiksliai žinoma. Bychovco kronika jį mini kaip Žygimanto Kęstutaičio protėvį. Manoma, jog Traidenis giminiavosi su Lietuvos karaliumi Mindaugu.[2] Tačiau jo vaidmuo kovoje dėl Mindaugo sosto neaiškus.[12] Nuo Mindaugo nužudymo Traidenį skiria vos 6-7 metai, o nuo Vytenio iškilimo – tik 13 metų. Abu šie laiko tarpsniai istorinėse versmėse neturi duomenų Traidenio giminei nustatyti.[12]
Politiškai Traidenis turėjo kilti iš Treniotos šalininkų stovyklos: vėlesniais metais jis atsiskleidė kaip nuoseklus Treniotos politikos tęsėjas, be to, jis liko senojo tikėjimo išpažinėjas, nors keturi jo broliai buvo priėmę stačiatikių krikštą.[13] Geografiškai Traidenio ir jo giminės tėvonija laikytina Kernavė. Traidenio valdymo laikais Kernavė suklestėjo.[1][5][7]
Valdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1269 m. į valdžią atėjus Traideniui, pasikeitė Lietuvos užsienio politika – valstybė vėl pradėjo aktyviai priešintis Livonijos ordinui. 1270 m. Traidenio kariuomenė pasiekė pergalę Karusės mūšyje (dab. Estija), o 1279 m. iškovojo dar didesnę pergalę Aizkraulės mūšyje, kuris pagal savo reikšmę yra laikomas vienu svarbiausių XIII a. susirėmimų po Saulės ir Durbės mūšių.[1]
Traidenis, paėmęs valdžią į rankas, sugebėjo krašte išlaikyti vienybę ir gimti Lietuvos sienas nuo priešų.[5] Traideniui rūpėjo politiniai santykiai su Haličo–Voluinės kunigaikščiais, tačiau taika truko neilgai. Pagrindinė konflikto priežastis buvo jotvingių klausimas. 1271–1272 m. jotvingiai, po rusėnų žygio, su jais sudarė taiką, dėl to prasidėjo karinis Traidenio ir Haličo–Voluinės konfliktas.[9][10]
Kariaudamas su Haliču–Voluine, Traidenis prie Lietuvos galutinai prijungė Juodąją Rusią, rėmė žiemgalius, padėjo kovoti sudūviams bei Lietuvoje įkurdino pasitraukusius prūsus. Traidenio valdymo laikotarpiu vyko Didysis prūsų sukilimas, kuriam vadovavo Herkus Mantas. Į pagalbą prūsams Traidenis pasiuntė jotvingių kunigaikštį Skomantą.[9][10] Lietuvos – Lenkijos pasienyje Traidenis statė tvirtas pilis. Vienas iš šiaurinių lenkų Mazovijos kunigaikščių Boleslovas II buvo vedęs Traidenio dukterį Gaudemundą.[5][14]
1272–1276 m. Traidenis su kryžiuočiais sudarė taiką, kuria pasinaudoję Prūsijos kryžiuočiai nukariavo nuo Lietuvos atskilusią Nadruvą ir Skalvą. Traidenio padėtį komplikavo kovos su Haličo–Volyne: 1274 m. jis užėmė antpuolių prieš jotvingius forpostą Drohičiną ir įsivėlė į sunkų karą, kuriame Haličo–Volynės kunigaikščius parėmė totoriai. 1276–1277 m. Traideniui teko atsisakyti Drohičino, bet jis išlaikė Naugarduką, Gardiną ir Slonimą.[1]
.jpg)
1277 m. Traidenis surengė didelį žygį į Kulmo žemę prie Vyslos žemupio. Puolant Kulmą, Skomantas vadovavo jungtinei jotvingių ir lietuvių kariuomenei, kita lietuvių kariuomenė sėkmingai susikovė Kujavų ir Dobrynės žemėje Lenkijoje 1279–1281 m. Traidenis su kariuomene tris kartus įsiveržė į Sembą Prūsijoje (1281 m. žygiui vadovavo Nameisis) ir blokavo Vokiečių ordino prieigas į Sūduvą. [1]
Traidenio valdymo laikotarpiu LDK sėkmingai atrėmė keletą Livonijos ordino puolimų, įsitvirtino Palenkėje. Iš lietuvių, jotvingių ir (tikriausiai) LDK rusėnų sudaryta LDK kariuomenė tada ne kartą puolė abiejų Vokiečių ordino šakų, lenkų kunigaikštysčių ir Haličo-Volynės valstybės valdas. [5]
Kryžiuočiai, kariaudami su Traideniu, prie Dauguvos pasistatė Daugpilio (Dinaburgo) pilį. Rašytiniuose šaltiniuose išlikę liudijimai, jog Traidenis tuomet pasakė: „Šita pilis pastatyta mano širdyje“.[5] Su didele kariuomene Traidenis pilį apgulė, naudojo karo pabūklus (sviedžiamąsias mašinas), tačiau jos neįveikė. Keršydami už šį žygį, kryžiuočiai 1279 m. įsiveržė į Lietuvą ir pasiekė Kernavę. Grįžtančią ordino kariuomenę lietuviai pasivijo ir sutriuškino Aizkrauklės mūšyje, kuriame žuvo 71 riteris ir pats ordino magistras Ernestas fon Racburgas.
Mirtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Istorikai (pvz., E. Gudavičius) rašė, kad Traidenis buvo pirmasis Lietuvos valdovas po Mindaugo, miręs sava mirtimi (apie 1282 m.). [3] Albertas Vijūkas-Kojelavičius teigė, kad Traidenis buvo nužudytas Daumanto pasiųstų samdinių, apsirengusių valstiečiais, tačiau šis variantas mažiau patvirtintas.[8]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 3 4 5 Artūras Dubonis. Traidenis. Lietuva ir jos kaimynai 1269–1282 m. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2009. ISBN 978-9955-847-12-0.
- 1 2 Edvardas Gudavičius, Algimantas Matulevičius. Traidenis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Vira). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013.
- 1 2 Edvardas Gudavičius. Lietuvos istorija. Nuo seniausių laikų iki 1572 metų. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999. ISBN 9986-39-112-1.
- ↑ Alfredas Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija, 1009–1795. Vilnius: R.Paknio leidykla, 2005. ISBN-9986-830-89-3.
- 1 2 3 4 5 6 Vanda Daugirdaitė-Sruogienė. Lietuvos istorija. Vilnius: Viturys, 1990. ISBN 579000637.
- ↑ Vanda Daugirdaitė-Sruogienė. Lietuvos istorija. Čikaga: Lietuvių istorijos draugija, 1987.
- 1 2 Teodoras Narbutas. Lietuvių tautos istorija, T. 5. Vilnius: Mintis, 1997. ISBN 5-417-00722-6.
- 1 2 Albertas Vijūkas-Kojelavičius. Lietuvos istorija. Vilnius: Vaga, 1988. ISBN 5-415-00401-7.
- 1 2 3 Mečislovas Jučas, Ingė Lukšaitė, Vytautas Merkys. Lietuvos istorija: nuo seniausių laikų iki 1917 metų. Vilnius: Mokslas, 1988. ISBN 5-420-00619-7.
- 1 2 3 Tomas Venclova. Lietuvos istorija visiems, I tomas. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2012. ISBN 978-9955-736-41-7.
- ↑ Adolfas Šapoka. Lietuvos istorija. Vilnius: Mintis, 1990. ISBN kodas: 978-9986231974.
- 1 2 Algimantas Bučys. Lietuvos karaliai ir karalienės. II tomas. Vilnius: Alio, 2024. ISBN 9789986827146.
- ↑ Inga Baranauskienė. Traidenis – užmirštas Lietuvos valdovas (I). Skelbta „Lietuvos aidas”.
- ↑ Artūras Dubonis. Kovos dėl valstybės ir valdžios. Meilė ir politika. Traidenis tekina dukrą. Skelbta „Lituanistika.lt”, 2005. ISSN – 1392-0588. 0001:J.04~2005~1367151713529/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content[neveikianti nuoroda]
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Švarnas |
1269(?)–1282 |
Po to: Daumantas |
| |||||||||||||
