Bielsko valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bielsko valsčius
lenk. Gmina Bielsk Podlaski
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Bielsko apskritis
Administracinis centras: Bielskas
Gyventojų (2004): 7 512
Plotas: 430,14 km²
Tankumas (2004): 17 žm./km²
Teritorijos kodas: 3202603032
Pašto kodas: PL 17-100
Tel. kodas: 85
Tinklalapis: http://www.bielskpodlaski.pl
Bielsko valsčius

Bielsko valsčius (lenk. Gmina Bielsk Podlaski) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Bielsko apskrityje. Centras – Bielskas. Ribojasi su Bočkų, Bransko, Čižės, Juchnoveco Košcelnių, Narevo, Orlos, Viškų ir Zabluduvo valsčiais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis - jotvingiai.[1][2] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[3][4] Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1807-1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842-1914 m. Gardino gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919-1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1919-1934 m. dalis valsčiaus kaimų priklausė Dubiažino, Lubin Košcelnų ir Pasinkų valsčiams. 1939-1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Bielsko rajonui. 1941-1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1952-1954 m. ir 1973-1976 m. dalis valsčiaus kaimų priklausė Augustovo, Chrabolų, Dobromilo ir Vidovo valsčiams. 1945-1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2002[5] metų duomenis valsčiaus plotas yra 430,14 km², iš kurių:

  • ariama žemė: 74%
  • miškai: 19%
  • vandens telkiniai: 7%

Valsčius sudaro 31,05% Bielsko apskrities.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[6]

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 7512 100% 3787 50,4% 3725 49,6%
Gyventojų tankumas
(Gyv./km²)
17,5 8,8 8,7

Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1173,13 zlotai.[7]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2002 m. gyveno 7 715 žmonės:[8]

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augustovas, Bankai, Biala, Bielanovščizna, Bolestai, Bžešcianka, Chrabolai, Deniskai, Dobromilas, Dubiažinas, Dvuras, Gajas, Graboviecas, Hačkai, Hendzelas, Holodai, Hrineviče Duže, Hrineviče Male, Husakai, Jaceviče, Knoridai, Knoridi Gurne, Knoridi Podlešne, Knoridi Šredniai, Knorozai, Korpačas, Košarka, Kotlai, Kozlai, Kožinas, Kožino Male, Kživa, Levkai, Loknica, Lubin Košcelnai, Lubin Rudoltai, Malinovas, Mienkiše, Mokre, Na Branskiejas, Nalogai, Ogrodnikai, Orlanka, Ožechoviče, Parcevas, Pasinkai, Pietžikovo Golombkai, Pietžikovo Viškai, Pilikai, Pilipkai, Ploskai, Plutiče, Podbiele, Proneviče, Raikai, Raiskas, Sakai, Serakovizna, Skžipki Duže, Skžipki Male, Sobotčizna, Sobutka, Stolovačas, Strikai, Stupnikai, Šastalai, Ševele, Treščotkai, Truskai, Užikai, Vidovas, Voroniai, Zavadai, Zubovas ir Žepnevas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]