Ignacijus Fonbergas
| Ignacijus Fonbergas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1801 m. vasario 1 d. Bielskas, Prūsijos karalystė, |
| Mirė | 1891 m. spalio 23 d. (90 metų) Kijevas, Rusijos imperija |
| Palaidotas (-a) | Baikovo kapinėse, Kijevas |
| Tėvas | Motiejus Fonbergas |
| Sutuoktinis (-ė) | Marija Zavadska Fonberg |
| Veikla | Vilniaus universiteto profesorius, chemikas |
| Išsilavinimas | Balstogės gimnazija |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Ignacijus Fonbergas (lenk. Ignacy Fonberg, (rus. Игнатий Матвеевич Фонберг – 1801 m. vasario 1 d. – 1891 m. spalio 23 d.) – Vilniaus universiteto profesorius, chemikas.
Vaikystės metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ignacijus Fonbergas gimė 1801 m. Palenkės Bielske bajorų šeimoje. Šis miestas nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui.
Ignacijaus senelis XVIII amžiuje nuvyko į Gardiną, kuriame dėka Antano Tyzenhauzo buvo įkurtos manufaktūros. išmoko amato. Ignacijaus tėvas buvo fabrikantas, gamino metalinius vežimėlius. Ignacijus vaikystėje mokėsi vietinėje vokiečių - lenkų mokyklėlėje, vėliau, 1817 m. baigė Balstogės gimnaziją.
Studijos ir darbas Vilniaus universitete[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baigęs gimnaziją Ignacijus Fonbergas įstojo studijuoti į Vilniaus imperatoriškojo universiteto matematikos – fizikos fakultetą. Besimokydamas universitete jis priklausė ir dalyvavo Vilniaus Šubravcų draugijos veikloje.
Nuo 1821 metų Fonbergas pradėjo dirbti Vilniaus universitete Andriaus Sniadeckio padėjėju chemijos ir farmacijos katedroje. 1825 m. Fonbergas tapo filosofijos magistru, 1829 m. tapo chemijos katedros profesoriumi.
1830 m. jis atliko Druskininkų mineralinių vandenų tyrimus.
Po Vilniaus universiteto uždarymo 1832 metais, nuslopinus 1831 m. sukilimą, Fonbergas dirbo Vilniaus medicinos – chirurgijos imperatoriškoje akademijoje, dėstė paskaitas lotynų ir rusų kalbomis, apsigynė daktaro disertaciją. Mokslinius straipsnius Fonbergas publikavo žurnale "Dziennik Wilenski".
Darbas Kijevo universitete[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vėliau Ignacijus Fonbergas persivedė dirbti į Kijevo šv. Vladimiro universitetą. Čia dėstydamas organinę ir neorganinę chemijas, pirmą kartą į disciplinos kursą įvedė praktinius užsiėmimus chemijos laboratorijoje. Chemijos laboratoriją įrengė dviejuose mažuose rūsio kambarėliuose. Joje galėjo dirbti 22 studentai.
Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ignacijaus Fonbergo žmona buvo Marija Zavadska, žinomo Lietuvos spaustuvininko, leidėjo Juozapo Zavadskio duktė.
Ignacijus ir Marija Fonbergai susilaukė trijų sūnų, tai sūnaus Mateušo, žinomo mediko Varšuvoje, dirbusio ligoninėje, kuri vadinasi – “Szpital Wolski im. dr Anny Gostyńskiej Samodzielny Publiczny Zakład Opieki Zdrowotnej”, taip pat sūnų: Vladimiro ir Emeryko.
1859 m. Ignacijus Fonbergas išėjo į pensiją. Mirė jis 1891 m. ir palaidotas Kijeve.
Žymesni Ignacijaus Fonbergo mokslo darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- "Slownik wyrazow chemicznych" (Vilnius, 1825).
- "Chemia zastosowana do sztuk i rzemiost" (Vilnius, 1827 - 1829).
- "Wyklad nomenklatury chemicznej Berzeliusza" (Vilnius, 1828).
- "Opisanie wody mineralnej Druskiennickiej" (Vilnius, 1839).
- Ignacijaus Fonbergo sudarytas chemijos terminų žodynas [[1]]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Dr. Randakevičienė Irma. Ką kalba metrikai apie XIX amžiaus pradžios Vilniaus šviesuomenę. [[2]] [[https://web.archive.org/web/20190528103829/https://www.lzinios.lt/Istorija/ka-kalba-metrikai-apie-xix-amziaus-pradzios-vilniaus-sviesuomene/271179 Archyvuota kopija 2019-05-28 iš Wayback Machine projekto.]]