Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Apie dabartinį Lenkijos valsčių žr. Bialoviežos valsčius.
Bialoviežos apskritis (lenk. Powiat białowieski) – 1920-1922 m. šiaurės rytų Lenkijoje, Balstogės vaivadijoje egzistavusi apskritis. Apskrities centras buvo Bialoviežos miestas.
Apskritis įkurta 1920 m. gruodžio 12 d. iš dalies Pružanų apskrities (Bialoviežos valsčius, Masevo valsčius, Suchopolio valsčius) ir dalies Bresto apskrities (Polovcės valsčius, Vežchovicės valsčius, Dmitrovičės valsčius, Dvorcės valsčius). Didžiausia gyvenvietė buvo Narevka su 1 205 gyventojais. 1921 m. vasario 19 d. Dmitrovičės, Dvorcės, Polovcės ir Vežchovicės valsčiai buvo priskirti Bresto apskričiai. 1922 m. rugpjūčio 1 d. apskritis buvo panaikinta ir likę trys Bialoviežos, Masevo ir Suchopolio valsčiai prijungti prie Bresto apskrities.
Pagal 1921 m. gyventojų surašymą apskrityje gyveno 17 879 gyventojai, kurių tautinė ir religinė sudėtis atrodė taip:[1]
|
|
- Stačiatikiai - 14058 (78,6%);
- Katalikai - 2363 (13,2%);
- Judėjai - 1349 (7,5%);
- Protestantai - 106 (0,6%);
- Musulmonai - 2.
|
