Varšuvos vaivadija (1919–1939)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Varšuvos vaivadija (1919-1939))
Peršokti į: navigacija, paiešką
Varšuvos vaivadija
lenk. Województwo warszawskie
Wappen Deutsches Reich - Reichsadler 1889.png
1919 – 1939 Flag of the German Reich (1935–1945).svg
 
Flag of the German Reich (1935–1945).svg
POL województwo warszawskie II RP COA.svg
Poland Voivodeships adminstrative division 1930 Warsaw Voivodeship.svg
Vaivadija Lenkijos žemėlapyje, 1930 m.
Valstybė: Antroji Lenkijos Respublika
Administracinis centras: Varšuva
Pavietai: 22 (1919)
Gyventojų: 2 112 798 (1921), 2 460 900 (1931)
Plotas: 31 656 km² (1939)
Apie Varšuvos vaivadiją 1945-1975 m. žr. Varšuvos vaivadija (1945–1975).

Varšuvos vaivadija (lenk. Województwo warszawskie) – 19191939 m. egzistavusi vaivadija II Lenkijos respublikos centrinėje dalyje. Centras – Varšuva. 1921 m. vaivadijos plotas buvo 29 342 km², o 1939 m. – 31 656 km². Šiaurėje vaivadija ribojosi su Rytų Prūsija, rytuose su Balstogės vaivadija, pietryčiuose su Liublino, pietuose su Kelcų vaivadija, vakaruose su Pamario ir Lodzės vaivadijomis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaivadija įkurta 1919 m. kaip II Lenkijos Respublikos administracinis vienetas. Per I pasaulinį karą vaivadijos teritorija priklausė Varšuvos generalgubernijai. 1939 m. rugsėjį vaivadija panaikinta ir prijungta prie Trečiojo Reicho Generalgubernijos, kur iš pietinių vaivadijos žemių buvo įkurtas Varšuvos distriktas. Šiaurinės vaivadijos žemės prijungtos prie Rytų Prūsijos, Cechanuvo srities.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 1921 m. gyventojų surašymo duomenis vaivadijos gyventojų tankumas buvo 72 gyv./km² ir gyveno 2.112.798 gyventojai, kurių tautinė ir religinė sudėtis atrodė taip:[1]

  • Katalikai – 85,3%; 1.802.427
  • Judėjai – 9,6%; 203.425
  • Protestantai – 4,1%; 87.472
  • Stačiatikiai – 0,2%; 4.637

Apskritys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1938 m. vaivadijos Kutno, Lovičiaus, Mazovijos Ravos ir Skernevicių apskritys prijungtos prie Lodzės vaivadijos. 1939 m. balandžio 1 d. prie vaivadijos iš Balstogės vaivadijos prijungtos Lomžos, Ostrolenkos, Mazovijos Ostruvo apskritys, o iš Liublino vaivadijos prijungtos Palenkės Sokoluvo, Vengruvo ir Garvolino apskritys.

Apskritis Plotas.km² Gyventojai Centras
Varšuvos vaivadija
Blonių apskritis 1074 143.900 POL Błonie COA.svg Bloniai
Cechanuvo apskritis 1209 78.800 POL Ciechanów COA.svg Cechanuvas
Dzialdovo apskritis 842 42.700 POL Działdowo COA.svg Dzialdovas
Garvolino apskritis Nuo 1939 m. 2044 175.700 POL Garwolin COA.svg Garvolinas
Gostinino apskritis 1147 81.600 POL Gostynin COA.svg Gostininas
Grujeco apskritis 1699 132.400 POL Grójec COA.svg Grujecas
Lomžos apskritis Nuo 1939 m. 2657 168.200 POL Łomża COA.svg Lomža
Mazovijos Makuvo apskritis 1136 65.600 POL Maków Mazowiecki COA.svg Mazovijos Makuvas
Mazovijos Minsko apskritis 1228 111.100 POL Mińsk Mazowiecki COA.svg Mazovijos Minskas
Mlavos apskritis 1486 103.100 POL Mława COA.svg Mlava
Ostrolenkos apskritis Nuo 1939 m. 2281 112.600 POL Ostrołęka COA.svg Ostrolenka
Mazovijos Ostruvo apskritis Nuo 1939 m. 1467 99.800 Herb ostrowi.svg Mazovijos Ostruvas
Plocko apskritis 1485 128.100 POL Płock COA.svg Plockas
Plonsko apskritis 1289 81.400 POL Płońsk COA.svg Plonskas
Pšasnyšo apskritis 1410 69.100 POL Przasnysz COA.svg Pšasnyšas
Pultusko apskritis 1527 118.100 POL Pułtusk COA.svg Pultuskas
Radzimino apskritis 1076 97.500 POL Radzymin COA.svg Radziminas
Serpco apskritis 1204 84.900 POL Sierpc COA.svg Serpcas
Sochačevo apskritis 1052 75.200 POL Sochaczew COA.svg Sochačevas
Palenkės Sokoluvo apskritis Nuo 1939 m. 1276 83.900 POL Sokołów Podlaski COA.svg Palenkės Sokoluvas
Varšuvos apskritis 1766 318.500 POL Warszawa COA.svg Varšuva
Vengruvo apskritis Nuo 1939 m. 1301 88.800 POL Węgrów COA.svg Vengruvas

Vaivados[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]