Versmė (leidykla)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

VšĮ „Versmės“ leidykla įsikūrusi Vilniuje. Nuo 1994 m. rengia ir leidžia lokalinių monografijų seriją „Lietuvos valsčiai“, kitus leidinius. Leidyklos vadovas – Petras Jonušas.

Leidyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Projektas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Lietuvos valsčių“ serija – tai daugiatomis vienodos struktūros Lietuvos istorijos leidinys apie Lietuvos miestus ir miestelius, kaimus ir vienkiemius, apie jų apylinkių kraštovaizdžio raidą bei istoriją nuo seniausių priešistorinių laikų iki mūsų dienų, kovas už Nepriklausomybę, apie tradicinę kultūrą, verslus, kalendorinius ir šeimos papročius, papročių teisę, liaudies išmintį, bažnyčias, įžymius žmones, tarmių ir vietos šnektų ypatumus, tautosaką, tautines mažumas, jų papročius ir kt.

Serijos pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai: XIX a. viduryje susiformavę valsčiai iki jų panaikinimo 1950 m. buvo mažiausi ir palyginti stabilūs administraciniai-teritoriniai vienetai, jungę tapačios etninės kultūros žmones – valsčių ribos paprastai atitiko ir parapijų ribas, kartu ir šnektų ribas, todėl serijoje rašoma visos Lietuvos lokalinė istorija ir pateikiama kaip šių homogeniškų teritorinių darinių – valsčių – istorijos visuma.

Remdamiesi serijos autorių lokalinių tyrimų ekspedicijų metu surinkta medžiaga, žmonių atsiminimais, archyvų duomenimis, mokslo studijomis, kitais rašytiniais šaltiniais bei medžiaga, kiekvieną serijos monografiją rašo dideli – iki 120 autorių kolektyvai – žinomi Lietuvos mokslininkai istorikai, archeologai, etnologai, tautosakininkai, kalbininkai, sociologai, geologai, geografai, biologai, kraštotyrininkai, kraštiečiai, kiti autoriai. Iš viso serijai jau yra rašę per 2000 autorių, iš kurių 400 turi mokslo vardus (žr. www.versmė.lt/autoriai).

Šią unikalią, nei mūsų šalyje, nei kur kitur analogų neturinčią, net kelis šimtus tomų galinčią pasiekti seriją, skiriamą Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009), Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (1918–2018), o kartu dedikuojamą ir kitoms reikšmingoms šalies, jos miestų ir miestelių bei kitų svarbių istorijos įvykių sukaktims, nuo veiklos pradžios 1994-aisiais rengia ir leidžia „Versmės“ leidykla.

Monografijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiekvieną serijos monografiją rašo dideli iki 120 autorių kolektyvai – žinomi Lietuvos mokslininkai istorikai, etnologai, archeologai, folkloristai, kalbininkai, sociologai, biologai, geografai, geologai, kraštotyrininkai, kraštiečiai ir kiti.[1]

Leidykla jau yra išleidusi šias serijos monografijas (35 monografijos, 47 tomai):

  • „Žagarė“ (1-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 34 autoriai, 59 straipsniai, 912 puslapių, 1800 egz., 1998 m.)
  • „Obeliai. Kriaunos“ (2-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 45 autoriai,  65 straipsniai, 864 puslapiai, 2500 egz., 1998 m.)
  • „Plateliai“ (3-ioji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 45 autoriai, 46 straipsniai, 800 puslapių, 2000 egz., 1999 m.)
  • „Žiobiškis“ (4-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 67 autoriai, 77 straipsniai, 1024 puslapiai, 900 egz., 2000 m. )
  • „Širvintos“ (5-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 39 autoriai, 99 straipsniai, 776 puslapiai, 2100 egz., 2000 m.)
  • „Lygumai. Stačiūnai“ (6-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 57 autoriai, 80 straipsnių, 896 puslapiai, 700 egz., 2001 m. )
  • „Veliuona“ (7-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 70 autorių, 95 straipsniai, 1176 puslapiai, 1200 egz., 2001 m.)
  • „Raguva“ (8-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 68 autoriai, 130 straipsnių, 1128 puslapiai, 700 egz., 2001 m.)
  • „Seredžius“ (9-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 81 autorius, 100 straipsnių, 1238 puslapiai, 1000 egz., 2003 m.)
  • „Kvėdarna“ (10-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 62 autoriai, 105 straipsniai, 1160 puslapių, 1000 egz., 2004 m.)
  • „Papilė“ (11-oji trijų dalių „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: iš viso 115 autorių, 144 straipsniai, 1834 puslapiai, 900 egz., I dalis – 2004 m., II, III dalys – 2006 m.)
  • „Tauragnai“ (12-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 96 autoriai, 131  straipsnis, 1364 puslapiai, 1000 egz., 2005 m.)
  • „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“ (13-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 114 autorių, 161 straipsnis, 1304 puslapiai, 1000 egz., 2005 m. )
  • „Laukuva“ (14-oji dviejų dalių „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: iš viso 99 autoriai, 137 straipsniai,  1874 puslapiai, 1000 egz., I dalis – 2005 m., II dalis – 2008 m.)
  • „Gelvonai“ (15-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 61 autorius, 111 straipsnių, 1384 puslapiai, 900 egz., 2009 m.)
  • „Baisogala“ (16-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 79 autoriai, 96 straipsniai, 1056 puslapiai, 800 egz., 2009 m.)
  • „Gruzdžiai“ (17-oji dviejų dalių „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: iš viso 96 autoriai, 146 straipsniai,  2304 puslapiai, I dalis – 900 egz., 2009 m., II dalis – 700 egz., 2010 m.)
  • „Obeliai. Kriaunos“ (2-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, 2-oji papildyta laida: 72 autoriai, 101 straipsnis, 1224 puslapiai, 900 egz., 2009 m.)
  • „Endriejavas“ (18-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 60 autorių, 105 straipsniai, 1412 puslapių, 1100 egz., 2010 m.)
  • „Vepriai“ (19-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 75 autoriai, 175 straipsniai, 1320 puslapiai, 1200 egz., 2010 m.)
  • „Žeimelis“ (20-oji dviejų dalių „Lietuvos valsčių“ serijos monografija:  iš viso 52 autoriai, 89 straipsniai,  1796 puslapiai, 700 egz., 2010 m.)
  • „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ (21-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, I dalis: 42 autoriai,  50 straipsnių, 1082 puslapiai, 700 egz., 2011 m.)
  • Panemunėlis“ (22-oji dviejų dalių „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: iš viso 87 autoriai, 114 straipsnių, 1684 puslapiai, 800 egz., 2011 m.)
  • Gelgaudiškis“ (23-ioji dviejų dalių „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: iš viso 64 autoriai, 125 straipsniai, 1808 puslapiai, 800 egz., 2011 m.)
  • Juodupė. Onuškis“ (24-oji dviejų dalių „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: iš viso 95 autoriai, 138 straipsniai, 1832 puslapiai, 500 egz., 2012 m.)
  • Sintautai“ (26-oji dviejų dalių „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: iš viso 94 autoriai, 193 straipsniai, 2912 puslapių, po 900 egz., 2013 m.)
  • Užpaliai“ (27-oji dviejų dalių „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: iš viso 92 autoriai,  271 straipsnis, 2372 puslapių, po 1000 egz., 2013 m.)
  • „Pašvitinys“ (28-oji „Lietuvos valsčių“serijos monografija: 89 autoriai, 27 straipsniai, 1540 puslapių, 600 egz., 2014 m.)
  • „Daujėnai“ (29-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 59 autoriai, 105 straipsniai, 1396 puslapių, 600 egz., 2015 m.)
  • „Šeduva“ (30-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 81 autorius, 107 straipsniai, 1388 puslapiai, 400 egz., 2016 m.)
  • „Kamajai“ (31-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 106 autoriai, 138 straipsniai, 1580 puslapių, 600 eg., 2016 m.)
  • „Kupiškis: naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai“ (32-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 41 autorius, 41 straipsnis, 1256 puslapių, 600 egz., 2016 m.)
  • „Ramygala“ (33-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 108 autoriai, 175 straipsniai, 1560 puslapių, 600 egz., 2016 m.)
  • „Onuškis“ (34-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 77 autoriai, 116 straipsniai, 1572 puslapiai, 500 egz., 2017 m.)
  • „Pabradė“ (Serijos „Lietuvos valsčiai“ monografijos „Pabradė“ įžanginė knyga: 10 autorių, 12 straipsnių, 480 puslapių, 600 egz., 2017 m.)
  • „Babtai“ (35-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 89 autoriai, 115 straipsniai, 1572 puslapiai, 600 egz., 2017 m.)


Šiuo metu yra rengiamos šios monografijos:

Alanta (Molėtų r.), Alovė (Alytaus r.), Antalieptė (Zarasų r.), Antnemunis (Alytaus r.), Aukštadvaris (Trakų r.), Balbieriškis (Prienų r.), Balninkai (Molėtų r.), Bartninkai (Vilkaviškio r.), Birštonas (Prienų r.), Biržai (Biržų r.), Butrimonys (Alytaus r.), Darbėnai (Kretingos r.), Dieveniškės (Šalčininkų r.), Druskininkai (Varėnos r.), Dūkštas (Ignalinos r.), Dusetos (Zarasų r.), Garliava (Kauno r.), Giedraičiai (Molėtų r.), Gražiškiai (Vilkaviškio r.), Grinkiškis (Radviliškio r.), Griškabūdis (Šakių r.), Jieznas (Prienų r.), Joniškėlis (Pasvalio r.), Joniškis (Joniškio r.), Jūžintai (Rokiškio r.), Kaltanėnai (Švenčionių r.), Kapčiamiestis (Lazdijų r.), Kartena (Kretingos r.), Kazlų Rūda (Marijampolės r.), Kelmė (Kelmės r.), Kybartai (Vilkaviškio r.), Kiduliai (Šakių r.), Kriukai (Joniškio r.), Kriūkai (Šakių r.), Kudirkos Naumiestis (Šakių r.), Lankeliškiai (Vilkaviškio r.), Leipalingis (Lazdijų r.), Leliūnai (Utenos r.), Linkuva (Pakruojo r.), Maišiagala (Vilniaus r.), Mickūnai (Vilniaus r.), Mielagėnai (Ignalinos r.), Molėtai (Molėtų r.), Mosėdis (Skuodo r.), Naujamiestis (Panevėžio r.), Pabradė (Švenčionių r.), Pagėgiai (Šilutės r.), Palanga (Kretingos r.), Pandėlys (Rokiškio r.), Panemunis (Rokiškio r.), Panevėžys (Panevėžio r.), Papilys (Biržų r.), Pašušvys (Radviliškio r.), Pilviškiai (Vilkaviškio r.), Plateliai 2-oji papildyta laida (Plungės r.), Plokščiai (Šakių r.), Plungė (Plungės r.), Rageliai (Rokiškio r.), Raseiniai (Raseinių r.), Rietavas (Rietavo sav.), Rokiškis (Rokiškio r.), Rumšiškės (Kaišiadorių r.), Salakas (Zarasų r.), Saldutiškis (Utenos r.), Semeliškės (Trakų r.), Sendvaris (Klaipėdos r.), Skapiškis (Kupiškio r.), Skaudvilė (Tauragės r.), Skiemonys (Anykščių r.), Skuodas (Skuodo r.), Slavikai (Šakių r.), Stakliškės (Prienų r.), Šilalė (Šilalės r.), Šilutė (Šilutės r.), Taujėnai (Ukmergės r.), Tverai (Rietavo sav.), Vaiguva (Kelmės r.), Valkininkai (Varėnos r.), Varniai (Telšių r.), Veiveriai (Prienų r.), Viekšniai (Akmenės r.), Viešvilė (Jurbarko r.), Vievis (Trakų r.), Vilkija (Kauno r.), Žagarė 2-oji papildyta laida (Joniškio r.), Žarėnai (Telšių r.), Žemaičių Kalvarija ( Plungės r.), Žemaičių Naumiestis (Šilutės r.), Žiežmariai (Kaišiadorių r.), Žygaičiai (Tauragės r.), taip pat apibendrintos monografijos – tęstinis mokslo darbų rinkinys „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ ir visų 1918–1923 m. savanorių sąvadas „Lietuvos savanoriai“.

Lietuvos lokaliniai tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ekspedicijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Versmės” leidykla rengia kompleksines lokalinių tyrimų „Lietuvos valsčių“ serijos autorių ekspedicijas į aprašomas vietoves. Ekspedicijų tikslas – surinkti naujos autentiškos informacijos, patikslinti turimą medžiagą bei parašyti straipsnius „Versmės” leidyklos rengiamoms „Lietuvos valsčių” serijos monografijoms.

Surengtos ekspedicijos (127)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1999 m. į Širvintas.
  • 2000 m. į Raguvą, Tauragnus, Kazlų Rūdą.
  • 2001 m. į Musninkus, Kernavę, Griškabūdį, Panemunėlį, Kvėdarną.
  • 2002 m. į Seredžių, Rumšiškes, Papilę, Giedraičius, Karteną, Kriūkus.
  • 2003 m. į Pandėlį, Veprius, Gelgaudiškį, Gelvonus, Kriukus, Žemaičių Naumiestį, Pašvitinį, Žeimelį, Plungę, Sintautus, Šilalę, Jiezną, Stakliškes, Baisogalą.
  • 2004 m. į Baisogalą, Stakliškes, Joniškėlį, Skaudvilę, Taujėnus, Valininkus, Gruzdžius, Antalieptę, Endriejavą, Kapčiamiestį, Merkinę, Juodupę, Onuškį, Pandėlį, Žemaičių Naumiestį,
  • 2005 m. į Daugus, Vilkiją, Žagarę, Kamajus, Plokščius, Vaiguvą, Pašvitinį, Rumšiškes, Valkininkus,
  • 2006 m. į Pilviškius, Papilį, Vilkiją, Žagarę, Kamajus, Skaudvilę, Valkininkus,
  • 2007 m. į Obelius, Kriaunas, Platelius, Vaiguvą.
  • 2008 m. į Balninkus, Panemunį.
  • 2010 m. į Onuškį, Daujėnus, Užpalius, Viekšnius, Semeliškes, Žemaičių Kalvariją, Aukštadvarį, Jūžintus, Jurgionių ir Purvynų kapinynus (senkapius).
  • 2011 m. į Kaltanėnus, Labanorą, Reškutėnus, Šeduvą, Mickūnus, Biržus, Dieveniškes, Palangą, Ramygalą, Babtus, Rietavą, Vievį, Žarėnus, Molėtus, Jūžintus, Birštoną, Daujėnus, Semeliškes, Viekšnius, Aukštadvarį, Jurgionių kapinyną, Druskininkus, Raseinius.
  • 2012 m. į Gražiškius, Bartninkus, Lankeliškius, Alantą, Mosėdį, Kelmę, Panevėžį, Skuodą, Žygaičius, Pabradę, Kupiškį, Dūkštą, Pakruojį, Druskininkus, Palangą, Raseinius, Babtus, Panemunį, Kaltanėnus, Labanorą, Reškutėnus, Ramygalą, Vievį, Rietavą, Paūdronis (archeologinių kasinėjimų ekspedicija), Aukštadvarį, Žarėnus, Kupiškį, Skapiškį, Skuodą, Saldutiškį.
  • 2013 m. i Saldutiškį, Kidulius, Neringą, Pagėgius, Jurgionių apylinkėse esantį kapinyną, Viešvilę, Tverus, Skapiškį, Skiemonis, Leliūnus, Dusetas, Leipalingį, Gražiškius.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]