Lietuvos valstybės istorijos archyvas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, LVIA – Lietuvos įstaiga, sauganti Lietuvos valstybės dokumentinį paveldą nuo XIV a. pabaigos iki 1918 m. (su išimtimis) ir civilinės būklės aktų knygas nuo 1940 m. Yra Vilniuje, Gerosios Vilties g. 10.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos valstybės istorijos archyvas įkurtas 1957 m. nuo LTSR centrinio valstybės archyvo atskyrus senuosius fondus, iki 1990 m. vadintas LTSR centriniu valstybiniu istorijos archyvu. 2001 m. prie Lietuvos valstybės istorijos archyvo prijungtas Lietuvos metrikų archyvas.

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos valstybės istorijos archyvas turi 5 pagrindinius skyrius:

  • Dokumentų saugojimo ir apskaitos
  • Senųjų aktų
  • Rusijos imperijos dokumentų
  • Religinių organizacijų dokumentų
  • Civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų.

Fondai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2007 m. sausio mėn. buvo saugomi 1162 fondai, 1 338 336 bylos, 10 086 808 mikrofilmų kadrai. Fondai jungiami į 8 kompleksus:

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Sigitas Jegelevičius. Lietuvos valstybės istorijos archyvas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 344 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos centrinio valstybinio archyvo fondų žinynas. Vilnius, 1990 m.
  • Lietuvos valstybės istorijos archyvas. Vilnius, 2006 m.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos valstybės istorijos archyvas