Lietuvos valstybės istorijos archyvas
Koordinatės: 54°40′20″š. pl. 25°14′33″r. ilg. / 54.6722°š. pl. 25.2425°r. ilg.
Lietuvos valstybės istorijos archyvas, LVIA – Lietuvos įstaiga, sauganti Lietuvos valstybės dokumentinį paveldą nuo XIV a. pabaigos iki 1918 m. (su išimtimis) ir civilinės būklės aktų knygas nuo 1940 m. Yra Vilniuje, Mindaugo g. 8.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos valstybės istorijos archyvas įkurtas 1957 m. nuo LTSR centrinio valstybės archyvo atskyrus senuosius fondus, iki 1990 m. vadintas LTSR centriniu valstybiniu istorijos archyvu. 2001 m. prie Lietuvos valstybės istorijos archyvo prijungtas Lietuvos centrinis metrikų archyvas.
Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos valstybės istorijos archyvas turi 5 pagrindinius skyrius:
- Dokumentų saugojimo ir apskaitos
- Senųjų aktų
- Rusijos imperijos dokumentų
- Religinių organizacijų dokumentų
- Civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų.
Fondai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2007 m. sausio mėn. buvo saugomi 1162 fondai, 1 338 336 bylos, 10 086 808 mikrofilmų kadrai. Fondai jungiami į 8 kompleksus:
- XV a. – XVIII a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir XIX a. buvusių LDK institucijų – XV a. – XIX a. Lietuvos vyriausiojo tribunolo, XVI a. – XVIII a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės iždo tribunolo/komisijos, XVIII a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karo komisijos, XV a. – XIX a. žemės, pakamario, pilies, kompromisinių, eksdivizinių, kaptūrinių, konfederacijų, magdeburginių teismų fondai;
- 1795–1917 m. Rusijos imperijos institucijų ir įstaigų – Lietuvos vyriausiosios valdybos, Vilniaus generalinio gubernatoriaus, Vilniaus, Kauno, Suvalkų civilinių gubernatorių kanceliarijų, šių gubernijų žandarų valdybų, teismų ir kiti fondai;
- Konfesinių institucijų ir bendruomenių – XV a. – XX a. Vilniaus, Žemaičių ir Seinų katalikų vyskupijų, Kauno metropolinės arkivyskupijos, Panevėžio vyskupijų kurijų bei konsistorijų, kai kurių bažnyčių ir vienuolynų, kitų konfesijų fondai;
- giminių, šeimų ir asmenų – (Belozorai, Čapskiai, Druckiai-Liubeckiai, Gorskiai, Jelenskiai, Kosakovskiai, Lopacinskiai, Oginskiai, Plateriai, Radvilos, Sapiegos, Tiškevičiai, Vasilčikovai, Zubovai), J. Yčo, V. Puškinos ir kiti fondai;
- 1915–1918 m. Vokietijos okupacijos fondų likučiai;
- XV a. – XX a. dokumentų kolekcijos – valdovų privilegijos Vilniaus akademijai ir universitetui, Klaipėdos krašto aktai ir hipotekos knygos bei kiti fondai;
- XIII a. – XX a. dokumentų mikrofilmų – Maskvoje saugomos Lietuvos Metrikos, Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Švedijos ir Rusijos archyvuose bei bibliotekose saugomų dokumentų mikrofilmai;
- Nuo 1940 m. miestų ir rajonų Civilinės metrikacijos skyriuose sudarytos civilinės būklės aktų knygos.[1]
Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Polina Nikitina – 1957–1961 m.
- Domas Butėnas – 1961–1987 m.
- Jonas Baravykas – 1987–1992 m
- Laima Tautvaišaitė – 1992–2010 m.
- Virginija Čijunskienė – 2010–2019 m.
- Ramutis Kurpė – nuo 2019 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Sigitas Jegelevičius. Lietuvos valstybės istorijos archyvas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 344 psl.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos centrinio valstybinio archyvo fondų žinynas. Vilnius, 1990 m.
- Lietuvos valstybės istorijos archyvas. Vilnius, 2006 m.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos valstybės istorijos archyvas Archyvuota kopija 2015-02-02 iš Wayback Machine projekto.