Lietuvos valstybės istorijos archyvas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 54°40′20″š. pl. 25°14′33″r. ilg. / 54.6722°š. pl. 25.2425°r. ilg. / 54.6722; 25.2425

Archyvo pastatas

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, LVIA – Lietuvos įstaiga, sauganti Lietuvos valstybės dokumentinį paveldą nuo XIV a. pabaigos iki 1918 m. (su išimtimis) ir civilinės būklės aktų knygas nuo 1940 m. Yra Vilniuje, Mindaugo g. 8.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos valstybės istorijos archyvas įkurtas 1957 m. nuo LTSR centrinio valstybės archyvo atskyrus senuosius fondus, iki 1990 m. vadintas LTSR centriniu valstybiniu istorijos archyvu. 2001 m. prie Lietuvos valstybės istorijos archyvo prijungtas Lietuvos centrinis metrikų archyvas.

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos valstybės istorijos archyvas turi 5 pagrindinius skyrius:

  • Dokumentų saugojimo ir apskaitos
  • Senųjų aktų
  • Rusijos imperijos dokumentų
  • Religinių organizacijų dokumentų
  • Civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų.

Fondai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Арыгінал рукапісу аднаго з першых беларускіх перакладаў Бібліі, які быў выкананы Л.Дзекуць-Малеем і А.Луцкевічам у 1930 годзе.jpg

2007 m. sausio mėn. buvo saugomi 1162 fondai, 1 338 336 bylos, 10 086 808 mikrofilmų kadrai. Fondai jungiami į 8 kompleksus:

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Sigitas JegelevičiusLietuvos valstybės istorijos archyvas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 344 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos centrinio valstybinio archyvo fondų žinynas. Vilnius, 1990 m.
  • Lietuvos valstybės istorijos archyvas. Vilnius, 2006 m.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos valstybės istorijos archyvas Archyvuota kopija 2015-02-02 iš Wayback Machine projekto.