Lietuvos valstybės istorijos archyvas
54°40′20″š. pl. 25°14′33″r. ilg. / 54.6722°š. pl. 25.2425°r. ilg.
Lietuvos valstybės istorijos archyvas, LVIA – Lietuvos įstaiga, sauganti Lietuvos valstybės dokumentinį paveldą nuo XIV a. pabaigos iki 1918 m. (su išimtimis) ir civilinės būklės aktų knygas nuo 1940 m. Yra Vilniuje, Mindaugo g. 8.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įkurtas 1957 m. nuo LTSR centrinio valstybės archyvo atskyrus senuosius fondus. Iki 1990 m. vadintas LTSR centriniu valstybiniu istorijos archyvu. 2001 m. prie LVIA prijungtas Lietuvos centrinis metrikų archyvas.
Struktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Archyvas turi 5 pagrindinius skyrius:
- Dokumentų saugojimo ir apskaitos;
- Senųjų aktų;
- Rusijos imperijos dokumentų;
- Religinių organizacijų dokumentų;
- Civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų.
Fondai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2007 m. sausį saugoti 1162 fondai, 1 338 336 bylos, 10 086 808 mikrofilmų kadrai. Fondai jungiami į 8 kompleksus:
- XV a. – XVIII a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir XIX a. buvusių LDK institucijų – XV a. – XIX a. Lietuvos vyriausiojo tribunolo, XVI a. – XVIII a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės iždo tribunolo/komisijos, XVIII a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karo komisijos, XV a. – XIX a. žemės, pakamario, pilies, kompromisinių, eksdivizinių, kaptūrinių, konfederacijų, magdeburginių teismų fondai;
- 1795–1917 m. Rusijos imperijos institucijų ir įstaigų – Lietuvos vyriausiosios valdybos, Vilniaus generalinio gubernatoriaus, Vilniaus, Kauno, Suvalkų civilinių gubernatorių kanceliarijų, šių gubernijų žandarų valdybų, teismų ir kiti fondai;
- Konfesinių institucijų ir bendruomenių – XV a. – XX a. Vilniaus, Žemaičių ir Seinų katalikų vyskupijų, Kauno metropolinės arkivyskupijos, Panevėžio vyskupijų kurijų bei konsistorijų, kai kurių bažnyčių ir vienuolynų, kitų konfesijų fondai;
- giminių, šeimų ir asmenų – (Belozorai, Čapskiai, Druckiai-Liubeckiai, Gorskiai, Jelenskiai, Kosakovskiai, Lopacinskiai, Oginskiai, Plateriai, Radvilos, Sapiegos, Tiškevičiai, Vasilčikovai, Zubovai), J. Yčo, V. Puškinos ir kiti fondai;
- 1915–1918 m. Vokietijos okupacijos fondų likučiai;
- XV a. – XX a. dokumentų kolekcijos – valdovų privilegijos Vilniaus akademijai ir universitetui, Klaipėdos krašto aktai ir hipotekos knygos bei kiti fondai;
- XIII a. – XX a. dokumentų mikrofilmų – Maskvoje saugomos Lietuvos Metrikos, Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Švedijos ir Rusijos archyvuose bei bibliotekose saugomų dokumentų mikrofilmai;
- Nuo 1940 m. miestų ir rajonų Civilinės metrikacijos skyriuose sudarytos civilinės būklės aktų knygos.[1]
Direktoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1957–1961 m. Polina Nikitina
- 1961–1987 m. Domas Butėnas
- 1987–1992 m. Jonas Baravykas
- 1992–2010 m. Laima Tautvaišaitė
- 2010–2019 m. Virginija Čijunskienė
- Nuo 2019 m. Ramutis Kurpė
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Sigitas Jegelevičius. Lietuvos valstybės istorijos archyvas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 344 psl.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos centrinio valstybinio archyvo fondų žinynas. Vilnius, 1990 m.
- Lietuvos valstybės istorijos archyvas. Vilnius, 2006 m.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos valstybės istorijos archyvas Archyvuota kopija 2015-02-02 iš Wayback Machine projekto.