Rimutė Jablonskytė-Rimantienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Rimutė Rimantienė)
Rimutė Jablonskytė-Rimantienė
Gimė 1920 m. spalio 25 d.
Kaunas
Mirė 2023 m. liepos 4 d. (102 metai)
Palaidotas (-a) Antakalnio kapinėse[1]
Tėvas Konstantinas Jablonskis
Motina Sofija Landsbergytė-Jablonskienė
Sutuoktinis (-ė) Juozas Rimantas
Vaikai Augis, Rytis, Dovilė
Veikla archeologė, muziejininkė
Alma mater 1942 m. Vilniaus universitetas

Rimutė Jablonskytė-Rimantienė (1920 m. spalio 25 d. Kaune2023 m. liepos 4 d.[2]) – Lietuvos archeologė, muziejininkė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19301938 m. mokėsi Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijoje. 1938–1940 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. 1941 m. studijas tęsė Vilniaus universitete. 1942 m. apgynė diplominį darbą „Stambieji titnaginiai dirbiniai ir kampininės kultūros klausimas Lietuvoje“.

Dar studijuodama pradėjo dirbti Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. 1942–1960 m. M. K. Čiurlionio dailės muziejaus mokslinė bendradarbė, vėliau – vyriausioji fondų saugotoja, Archeologijos skyriaus vedėja. 19451947 m. dėstė Kauno valstybiniame universitete.[3]

19601999 m. Lietuvos istorijos instituto archeologijos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja. 1962 m. apgynė daktaro disertaciją „Pirmykštis Lietuvos teritorijos apgyvendinimas“. 19721977 m. dėstė Vilniaus universitete. Tėvo paveikta susidomėjo akmens amžiaus paminklais ir radiniais. Daugiausia kasinėjo Kauno apylinkėse, Merkio upės baseine ir pajūryje, iš kurių žymiausi – Nidos ir Šventosios archeologijos paminklai.

1949 m. liepos 30 d. ištekėjo už bibliografo ir bibliotekininko Juozo Rimanto (iki 1940 m. Slapšinsko, 1908–1973). Sūnūs Augis (g. 1951 m.), Rytis (g. 1953 m.), duktė Dovilė (g. 1955 m.).[4]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išvertė S. Lagerlöf „Sakmę apie Gestą Berlingą“ (1958), S. Undset „Kristiną“ (1960), H. Ibseno „Laukinę antį“, „Šmėklas“ (1963), J. Lie apsakymų rinkinį „Kalnų vienkiemis“ (1964) ir kitų rašytojų kūrinius iš švedų ir norvegų kalbų.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1993 m. paskirta valstybinė premija. 2008 m. apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rimutė Rimantienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-08-01. Nuoroda tikrinta 2023-07-11.
  2. Mirė garsi archeologė Rimutė Rimantienė. LRT. 2023-07-04. Nuoroda tikrinta 2023-07-04.
  3. Adolfas TautavičiusRimutė Jablonskytė-Rimantienė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. - 548
  4. http://www.lad.lt/index.php?option=com_content&view=article&Itemid=61&id=236