Anime

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
„OVA“ nukreipia čia. Apie kitas reikšmes žr. Ova (reikšmės).

Anime (jap. アニメ) – iš Japonijos kilęs animacijos stilius su savita veikėjų ir aplinkos estetika. Anime gali būti piešiami ranka ir/arba kompiuterinės grafikos priemonėmis. Šiai meno šakai įtaką daro japoniški komiksai manga.

Pats žodis anime yra japonų kalbos žodžio animēshon (アニメーション, liet. animacija) trumpinys; pastarasis terminas vartojamas, kai kalbama apie bet kokio stiliaus animaciją.[1] Kitose kalbose terminas anime apibūdina animaciją, kilusią iš Japonijos, ar Japonijoje platinamos animacijos stilių, kuris paprastai pasižymi spalvinga grafika, gyvybingais veikėjais ir fantastinėmis temomis.[2][3] Be abejo, toks stilizuotas reikšmės apibūdinimas iškelia galimybę teigti, kad žodis anime neapsiriboja vien tik japoniška produkcija.[4][5][6] Visgi dėl paprastumo Vakaruose terminas taikomas tik animacijai iš Japonijos apibūdinti.[3]

Pirmoji komercinė japoniška animacija datuoja 1917 m. Specifinis anime piešimo stilius atsirado XX a. 7-ajame dešimtmetyje, jo pradininku laikomas Osamu Tezuka. Nuo to laiko anime produkcija tik didėjo, peraugdama Japonijos rinkos ribas ir sulaukdama tarptautinės auditorijos dėmesio. Šio tipo animacija rodoma kino teatruose, per televiziją, platinama DVD diskuose, vaizdajuostėse, internete, kartais panaudojama ir kompiuteriniuose žaidimuose. Paprastai dėl gamybos procese naudojamų įvairių metodų anime nepriskiriami vienam konkrečiam žanrui, o veikiau keletui, tokiu būdu pritraukiant įvairią ir nišinę tikslinę auditoriją. Anime industrija susideda iš daugiau kaip 430 animacijos studijų, iš kurių vienos didžiausių yra „Studio Ghibli“, „Gainax“ ir „Toei Animation“.[7]

Terminologija ir vartojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Anime yra viena iš meno formų, konkrečiai animacija, kuri apima įvairius kino žanrus, bet pati savaime gali būti klaidingai laikoma žanru.[8] Japoniškas animacijos terminas yra アニメーション (animēshon), užrašomas katakana rašmenimis.[3] Šis terminas yra trumpinamas kaip アニメ (anime). Abi – originali ir sutrumpinta – žodžio formos yra lygiareikšmės japonų kalboje, tačiau sutrumpinta versija vartojama dažniau. Japonijoje terminas anime vartojamas nurodyti bet kokiai animacijos iš viso pasaulio formai.[1][9] Kitose kalbose terminas apibūdina animaciją, kilusią iš Japonijos, ar Japonijoje platinamos animacijos stilių, kuris paprastai pasižymi spalvinga grafika, gyvybingais veikėjais ir fantastinėmis temomis.[2][3][10]

Žodžio anime etimologija ginčytina. Manoma, kad tai skolinys iš anglų kalbos (angl. animation 'animacija'), tačiau yra teorija, kad šis žodis yra kilęs iš prancūzų kalbos žodžio dessin animé (animuotas, animuoti paveiksliukai),[11][12] bet, kitų manymu, tai veikiau tik mitas, atsiradęs XX a. 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose Prancūzijoje išpopuliarėjus šiai medijai.[3]

Kaip ir keli kiti japoniški žodžiai, anime anglų kalboje kartais rašomas kaip animé, kad primintų skaitytojui, jog kirčiuojamas paskutinis, o ne pirmas skiemuo.

Anime kuriama ne tik Japonijoje. Kai kuri amerikiečių animacija gali būti laikoma anime, pavyzdžiui, „Super Robot Monkey Team Hyperforce Go“, „Teen Titans“, „Avatar: The Last Airbender[13] ir „Kappa Mikey“ – pastarasis iš tiesų yra anime parodija.[3] Žodis anime nusako kūrinio stilių, o ne kilmės šalį. Yra kiniškų bei korėjietiškų anime. Vis dėlto dažnai anime yra laikoma tik japoniška animacija.

Sintaksė, morfologija[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvių kalboje ãnimė yra nekaitomas daiktavardis.[14] Kai kuriose kitose kalbose jis vartojamas kaip skolinys ir turi daugiskaitą.

Sinonimai[taisyti | redaguoti kodą]

Anime kartais (1970–1990 metų laikotarpiu) prancūzų ir anglų kalbose buvo vadinama Japanimation, tačiau šis terminas nebevartojamas.[11][15] Šiuo metu jis daugiau nusako kilmės šalį, bet nebūtinai animacijos formą.[15]

Pastaraisiais metais anime Europos šalyse kartais vadinama manga. Japonijoje manga gali reikšti abu: animacinius filmus ir komiksus (anime gerbėjai žodį manga vartoja tik komiksams apibūdinti). Angliškai kalbančiose šalyse manga reiškia tik japoniškus komiksus.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Anime istorija.
Seniausios išlikusios japoniškos trumpametražės animacijos celė, pagaminta 1917 m.

Anime istorija prasidėjo XX amžiaus pradžioje, kai Japonijos filmų kūrėjai ėmė eksperimentuoti su animacijos technika, kuria taip pat buvo domimasi Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Valstijose ir Rusijoje.[16] Aštuntajame dešimtmetyje anime vystėsi toliau, nutoldama nuo savo pradinės formos. Šiuolaikinių tradicijų formuotoju tapo Osamu Tezuka, dažnai vadinamas „anime ir manga dievu“.[17]

Vieni pirmųjų japoniškosios animacijos kūrėjų buvo Oten Šimokava (下川凹天) ir Seitarou Kitajama (北山 清太郎). Seniausias žinomas anime buvo rodomas 1917 metais; tai buvo animatoriaus Juniči Kouči (幸内純) sukurtas dviejų minučių klipas „Namakura Gatana“, kuriame buvo rodoma, kaip samurajus tikrina savo kardą.[18][19] 1923 m. Didysis Kanto žemės drebėjimas dideliu mastu suniokojo Japonijos infrastruktūrą ir nugriovė Šimokavos sandėlį, kuriame buvo laikoma dauguma šių pirmųjų kūrinių.

Kadras iš pirmojo pilnametražio anime filmo „Momotarō: Umi no Shinpei“ (1944 m.)

1930-aisiais metais, animacija tapo alternatyvus būdas pasakoti istoriją, nes gyvojo kino industrija Japonijoje lėtai vystėsi. Priešingai nei Amerikoje, Japonijoje gyvojo kino industrija buvo labai menka ir kentėjo nuo nepakankamo biudžeto, vietos ir filmavimo draudimų. Stoka vakarietiškai atrodančių aktorių padarė beveik neįmanomu filmo kūrimą apie Europą, Ameriką, ar autoriaus sugalvotą neegzistuojantį pasaulį. Animacija suteikė galimybę artistams kurti, bet kokį charakterį arba aplinką. Dėl konkurencijos iš užsienio kūrėjų nebuvimo dauguma animatorių, tokių kaip Noburō Ōfuji ir Yasuji Murata, vis dar dirbo prie pigesnės iškarpų animacijos užuot naudoję animacijos celes.[20] Kiti kūrėjai, tokie kaip Kenzō Masaoka ir Mitsuyo Seo, vis dėlto pasiekė didesnių laimėjimų animacijos technikų srityje; jie gavo naudos iš vyriausybės lėšų, skirtų kurti edukacinę animaciją ir skleisti propagandą.[21] Pirmasis garsinis anime filmas buvo „Chikara to Onna no Yo no Naka“, kurį 1933 m. sukūrė Masaoka.[22][23] Apie 1940 m. radosi daugybė anime dailininkų organizacijų, tokių kaip Shin Mangaha Shudan ir Shin Nippon Mangaka. Pirmasis pilnametražis animuotas filmas buvo „Momotarō: Umi no Shinpei“ (1944 m.), režisuotas Seo, gavus finansavimą iš Japonijos imperatoriškojo laivyno.[24]

Kompanijos „The Walt Disney Company“ išleisto 1937 m. pilnametražio filmo „Snieguolė ir septyni nykštukai“ sėkmė giliai paveikė daugelį Japonijos animatorių.[25] XX a. 7-ajame dešimtmetyje manga kūrėjas ir animatorius Osamu Tedzuka pritaikė ir supaprastino daugelį „Disney“ animacijos technikų, siekdamas sumažinti gamybos išlaidas ir gamybos kadrų skaičių. Tai tebuvo trumpalaikė priemonė, leidusi kurti produkciją įtemptu grafiku su nepatyrusiu personalu.[26] Taip galop, 1960 m., televizijoje pasirodė anime programa „Three Tales“. Pirmasis anime televizijos serialas buvo „Otogi Manga Calendar“, transliuotas nuo 1961 iki 1964 m.

Aštuntajame dešimtmetyje ėmė kilti manga, japoniškų komiksų knygų ir grafinių romanų, populiarumo augimo banga, dauguma jų vėliau buvo adaptuoti į anime. Pati japoniška animacija vystėsi toliau, nutoldama nuo savo pradinės formos. Osamu Tedzukos ir kitų iškilių to laikmečio animatorių kūryba darė įtaką savitam anime stiliaus formavimuisi bei davė pradžią unikaliems žanrams, kurie lig šiolei išliko esminiais anime elementais. Pavyzdžiui, žanras apie milžiniškus robotus (už Japonijos ribų žinomas kaip mecha) įgavo formą Tedzukos kūrybos laikotarpiu, vėliau Go Nagai ir kitų animatorių dėka išsivystė į Super Robot žanrą, o šis dešimtmečio pradžioje buvo pakeistas iš pagrindų Jošijuki Tomino (富野 由悠季), sukūrusio Real Robot žanrą. Anime apie robotus, kaip antai „Gundam“ ir „The Super Dimension Fortress Macross“ serialai, netrukus tapo 9-ojo deš. klasikomis, o pats robutų žanras vis dar plačiai paplitęs po šiai dienai tiek Japonijoje, tiek už jos ribų. Devintajame dešimtmetyje anime žengė į Japonijos mainstream rinką, anime produkcijos imta kurti daugiau negu iki tol. Nuo dešimto dešimtmečio, po kelių sėkmingų anime adaptacijų užjūrio rinkose, šis žanras ėmė populiarėti Vakaruose. 2002 m. studijos „Studio Ghibli“ animatoriaus Hajao Mijadzakio filmas „Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyjeBerlyno tarptautiniame filmų festivalyje pelnė „Auksinio lokio“ apdovanojimą, o 2003 m. 75-ojoje Oskarų teikimo ceremonijoje laimėjo „Oskarą“ už geriausią animacinį filmą.

Bruožai[taisyti | redaguoti kodą]

Anime paveikslėlis
Tipiškos anime stiliaus akys
Anime ir manga kūrėjai, norėdami pavaizduoti tam tikras emocijas, paprastai remiasi šiuo nusistovėjusiu veido išraiškų rinkiniu.

Anime ryškiai išsiskiria iš kitų animacijos formų, pasiūlydama plačią stilių įvairovę. Šio stiliaus animacija yra labai įvairi, piešiama naudojant skirtingą metodiką ir gamybos procesus. Anime gali vaizduoti visiškai skirtingas situacijas, veikėjus ir istorijas, ji skirta plačiai auditorijai. Vizualiniu požiūriu anime yra įvairiapusė meno forma, apimanti daugybę įvairių piešimo stilių, būdingų atskiriems kūrėjams, dailininkams ir studijoms. Nors nėra nei vieno dominuojančio anime piešimo stiliaus, jie linkę turėti panašumų, kalbant apie animacijos technikas ir veikėjų dizainą. Specifinis anime veikėjų piešimo stilius pasižymi šiais aspektais: didelėmis, neproporcingomis veidui akimis; įvairių formų ir spalvų plaukais; paprastai liemeniui neproporcingomis kojomis ir rankomis bei trisluoksniu spalvinimu.[27][28] Veikėjų jausmai perteikiami vien tik per jų akių dizainą.[8]

Animacijos technikos[taisyti | redaguoti kodą]

Animacijos kūrimo procesas paprastai susideda iš šių įprastų dalių: kadruočių parengimo, įgarsinimo, veikėjų dizaino piešimo ir celių gamybos. Anime kuriami tiek tradicinės animacijos (pvz., iškarpų animacija, siluetų animacija, sustabdyto kadro animacija), tiek kompiuterinės animacijos (pvz., CGI) priemonėmis.

Japonijos animacijos studijos pirmosios pradėjo naudoti daugelį ribotos animacijos technikų, suteikdami anime savitą vaizdavimo stilių. Priešingai nei „Disney“ animacijoje, kur akcentuojami veikėjų judesiai, anime pabrėžia piešimo kokybę ir leidžia ribotos animacijos metodams kompensuoti judėjimui skirto laiko stoką. Tokie metodai neretai panaudojami ne tik tam, kad patenkinti laiko rėmus, bet ir kaip meninės priemonės.[29] Anime scenose pagrindinis dėmesys skiriamas trimačių vaizdų išpildymui, o foninės ir instrumentinės detalės padeda sukurti reikiamą kūrinio atmosferą.[12] Foninis vaizdas ne visuomet yra išgalvojamas, kartais jis būna paremtas tikromis vietovėmis, kaip tai padaryta kuriant filmą „Keliaujanti Haulo pilis“.[30]

Kinematografiniai anime efektai skiriasi nuo tų, kurie naudojami amerikiečių animacijoje. Anime piešiami taip, kad sudarytų įspūdį tarytumei viskas buvo filmuota kamera, t. y. pasitelkiant greitai judančių objektų fotografavimą, priartinimą, filmavimą iš toli ir iš skirtingų kampų bei sudėtingus dinaminius kadrus – tai, ką realybėje sukurti būtų sudėtinga.[8][31][32] Priešingai nei su amerikietiška animacija, anime kūrimo proceso metu animacija sukuriama dar prieš veikėjų įgarsinimą; dėl to japoniškoje versijoje kartais gali pasitaikyti lūpų sinchronizavimo nesutapimų.[8]

Žanrai[taisyti | redaguoti kodą]

Anime paprastai klasifikuojami į tokias tikslines auditorijas kaip kodomo (vaikai), shōjo (merginos), shounen (vaikinai) ir įvairų žanrų spektrą, besitaikantį į suaugusiųjų auditoriją. Shoujo ir shounen anime kartais apima elementus, populiarius abiejų lyčių tarpe, tokiu būdu siekiant patraukti abiejų lyčių dėmesį. Suaugusiesiems skirti anime pasižymi lėtesniu tempu ir gilesniu siužetu, kas jaunesnės auditorijos paprastai netraukia, bei taip pat suaugusiųjų temomis ir situacijomis. Tam tikras susaugusiesiems skirtų anime kūrinių pogrupis, pasižymintis pornografiniais elementais, Japonijoje žymimas „R18“ ženklu, bet už Japonijos ribų visi tokie kūriniai grupuojami į vieną kategoriją – hentai (liet. iškrypimas). Tuo tarpu daugybėje anime požanrių, skirtų visoms auditorijų grupėms, pasitaiko ecchi, seksualinių temų ar jų atspalvių be lytinio akto vaizdavimo, kaip būdinga komedijos ar haremo žanrams; dėl populiarumo tarp paauglių ir suaugusiųjų anime entuziastų ecchi elementų įtraukimas į anime yra laikomas viena iš fanservice formų.[33][7]

Anime skirstoma į daug žanrų: veiksmo, nuotykių, komedijų, dramos, erotikos, siaubo, viduramžių fantastikos, mokslinės fantastikos. Dauguma anime turi kelių žanrų bruožų, tad kartais nustatyti konkretaus filmo žanrą labai sudėtinga.[8] Iš pirmo žvilgsnio paprastame siužete gali slypėti daug gilesnė istorija ir sudėtingi veikėjų charakteriai. Pvz., dažnai veiksmo anime turi humoro, romantikos ir kitų žanrų elementų, o romantikos anime – veiksmo.

Žanrai ir paaiškinimai būdingi anime ir manga:

  • Veiksmo anime, kuriame daug veiksmo, susiduria kelios stiprios jėgos. Tokiuose anime veikėjai dažnai priima skubotus sprendimus. Siužetas vystosi greitai, todėl kartais (ne visada) istorija gali būti nukelta į antrą planą. Pavyzdys: Lupin III (jap. ルパン三世), Ninja Scroll (jap. 獣兵衛忍風帖), Cowboy Bebop (jap. カウボーイ ビバップ), Gantz (jap. ガンツ), Death Note (jap. デスノート).
  • Nuotykių anime, kuriuose veikėjai lankosi įvairiose vietose ir patenka į skirtingas situacijas, paralelinius pasaulius. Dažnai šio žanro anime vaizduojamos veikėjų kelionės Tsubasa Chronicle (jap. ツバサ・クロニクル).
  • Komedijos anime gali būti skirstomi į *parodijos ir *slapstick (liet. akibrokštas) žanrus. Pasižymi lingvistiniais, vaizdiniais komedijos elementais. Pavyzdys: FLCL (jap. フリクリ), Ichigo Mashimaro (jap. 苺ましまろ), Genshiken (jap. げんしけん), Sayonara Zetsubou Sensei (jap. さよなら絶望先生).
  • Sci-fi anime turi mokslinės fantastikos elementų. Veiksmo vieta ateitis, alternatyvios dabartis ar praeitis. Nauji elektroniniai, kompiuteriniai išradimai. Dažnai siejamas su porūšiu *cyberpunk (kiberpankas) ar *steampunk (stimpankas). Pavyzdys: Serial Experiments Lain (jap. シリアルエクスペリメンツレイン), Ghost in the Shell (jap. 攻殻機動隊), Planetes (jap. プラネテス). Cyber City Oedo 808 (jap. 電脳都市OEDO808). Ergo Proxy (jap. エルゴ プラクシー).
  • Bishōjo (jap. 美少女, graži mergaitė) gali būti naudojamas apibūdinti bet kurį anime, kuriame yra gražių mergaičių. Pavyzdys: Magic Knight Rayearth (jap. 魔法騎士レイアース).
  • Bishōnen (jap. 美少年, gražus berniukas) gali būti naudojamas apibūdinti bet kurį anime, kuriame yra gražių, elegantiškų berniukų ar vyrų. Pavyzdys: Fushigi Yuugi (jap. ふしぎ 遊戯), Yamato Nadeshiko Shichi Henge (jap. ヤマトナデシコ七変化).
  • Ecchi (jap. エッチ, atsitiktinė erotika), tai anime, kuriuose yra erotinio humoro, pavyzdžiui, Love Hina (jap. ラブ ひな), Umisho (jap. ケンコー全裸系水泳部 ウミショー).
  • Hentai (jap. 変態, nenormalumas, iškrypimas) naudojamas vakaruose apibūdinti pornografinio ir erotinio turinio anime, Japonijoje – ne tik anime. Šis žanras taip pat skirstomas yra kelis smulkesnius. Pavyzdys: Urotsukidoji (jap. うろつき童子), Wicked City (jap. 妖獣都市), La Blue Girl (jap. 淫獣学園), Kite (jap. カイト).
  • Josei (jap. 女性, jauna moteris), tai jaunoms moterims skirtas anime, tai vienas rečiausių anime žanrų. Pavyzdys: NANA (ナナ), Honey and Clover (jap. ハチミツとクローバー).
  • Kodomo (jap. 子供, vaikas), tai vaikams skirtas anime, pavyzdžiui, Doraemon (jap. ドラえもん), Arashi no Yoru ni (jap. あらしのよるに).
  • Mecha – anime arba manga, kuriame vaizduojami dideli robotai, pavyzdys Mobile Suit Gundam (jap. 機動戦士ガンダム), Sōkyū no Fafner (jap. 蒼穹のファフナー), Patlabor (jap. 機動警察パトレイバー), Code Geass (jap. コードギアス 反逆のルルーシュ), Neon Genesis Evangelion (jap. 新世紀エヴァンゲリオン).
  • Moé (jap. 萌え) – anime ar manga, kurių veikėjai labai gyvi ir mieli, pavyzdžiui, Little Snow Fairy Sugar (jap. ちっちゃな雪使いシュガ), Ouran High School Host Club (jap. 桜蘭高校ホスト部).
  • Progressive, tai meniniai filmai arba labai stilizuoti anime, pavyzdžiui, Manie-manie (jap. 迷宮物語), Hoshi no koe (jap. ほしのこえ), Studio 4 °C darbai.
  • Seinen (jap. 青年) anime ir manga skirti paaugliams ir jauniems suaugusiems. Pavyzdys: Oh My Goddess! (jap. ああっ女神さまっ!), Ef – a Tale of Memories, Haibane Renmei (jap. 灰羽連盟), Nodame Cantabile (jap. のだめカンタービレ).
  • Slice of life gyvenimiški anime apie daugiau ar mažiau realius išgyvenimus, situacijas. Šiam žanrui dažnai būdingi komedijos ar dramos elementai. Pavyzdys: Bartender (jap. バーテンダー), Binbou Shimai Monogatari (jap. 貧乏姉妹物語), NieA Under 7 (jap. ニア アンダーセブン), Welcome to the N.H.K. (jap. N・H・Kにようこそ!).
  • Sentai/Super Sentai (jap. 戦隊, kovotojų komanda) apibūdina superdidvyrių komandą, pavyzdžiui, Cyborg 009 (サイボーグ009).
  • Shōjo (jap. 少女, mergaitė), tai anime ar manga skirta mergaitėms, pavyzdžiui, Fruits Basket (jap. フルーツバスケット), Lovely Complex (jap. ラブ★コン), Bokura ga ita (jap. 僕等がいた).
  • Fantasy anime, pasižymintis nerealiomis, legendomis, mitais paremtomis istorijomis, veikėjais. Dažnai susijęs su magija, mitiniais padarais, nuotykiais ir veiksmu. Pavyzdys: Vampire Hunter D:Bloodlust (jap. バンパイアハンターD), Demon City Shinjuku (jap. 魔界都市 新宿), Fate/stay night (jap. フェイト/ステイナイト), xxxholic (jap. XXX ホリック).
    • Mahō shōjo (jap. 魔法少女) – smulkesnis žanras naudojamas apibūdinti magiškų galių turinčias mergaites. Pavyzdys: Sailor Moon (jap. 美少女戦士セーラームーン), Card Capter Sakura (jap. カードキャプターさくら), Mahou Shoujo Tai Arusu (jap. 魔法少女隊アルス), Zero no Tsukaima (jap. ゼロの使い魔).
  • Shōjo-ai/yuri: (jap. 少女愛 mergaičių meilė, 百合 lelija), apibūdina anime ar manga, kurioje vaizduojama meilė tarp merginų, pavyzdžiui, Revolutionary Girl Utena (jap. 少女 革命 ウテナ), Maria-sama ga Miteru (jap. マリア様がみてる), My-HiME.
  • Shōnen (jap. 少年 berniukas) – tai anime ar manga skirti berniukams, pavyzdžiui, Dragon Ball Z (jap. ドラゴンボールZ), Naruto (jap. ナルト), Fullmetal Alchemist (jap. 鋼の錬金術師), Tenjou Tenge (jap. 天上天下).
    • Mahō shōnen (jap. 魔法少年 magiškas berniukas) atitinka Mahō shōjo, tik vaizduojami berniukai. Pavyzdys: DNAngel, D. Gray-man (jap. ディー・グレイマン).
  • Shōnen-ai/yaoi (jap. 少年愛 berniukų meilė), apibūdina anime ar manga, kuriuose vaizduojama meilė tarp vaikinų. Šis terminas Japonijoje mažai vartojamas dėl sąsajų su pedofilija, ir yra pakeistas terminu „berniukų meilė“. Pavyzdys: Ai no Kusabi (jap. 間の楔). Zetsuai-1989- (jap. 絶愛-1989-). Gravitation (jap. グラビテーション). Sekaiichi hatsukoi (jap. 世界一初恋)

Kai kurie anime yra kuriami labai siaurai auditorijai, netgi siauresnei negu aukščiau aprašyti žanrai. Pavyzdžiui, Initial D (頭文字(イニシャル), éX-Driver (エクスドライバ) yra apie gatvės lenktynes ir automobilių tiuningavimą. Ashita No Joe (Rytojaus Džo, あしたのジョー) – apie boksą.

Muzika[taisyti | redaguoti kodą]

Muzika anime yra svarbus meninis elementas. Anime filmų garso takeliai labai pelningi Japonijos muzikos rinkoje, kartais jų paklausa nenusileidžia muzikinių albumų paklausai. Dėl šios priežasties anime muziką dažnai kuria ir atlieka garsiausi kompozitoriai ir Japonijos popmuzikos atlikėjai. Anime serijos su įžanga (angl. opening credits) turi įžanginę dainą (angl. opening song). Dažniausiai muzika anime naudojama fone, ši muzika pritaikoma esančiai scenai, pavyzdžiui, „Neon Genesis Evangelion“ (新世紀エヴァンゲリオン) daina „Decisive Battle“ grojama, kai veikėjai ruošiasi mūšiui, skamba sunkūs bugnų dužiai ir karinis stilius, kuris paryškina įtampą ir užsimena apie artėjantį veiksmą.

Teminė daina (kartais naudojama kaip įžanginė daina) dažniausiai sutampa su bendru anime stiliumi. Pabaigos daina naudojama kaip komentaras apie visą anime, dažnai paryškinant konkrečią svarbią sceną. Įžangos ir pabaigos dainos neretai atliekamos populiarių atlikėjų. Tokiu būdu dainos tampa labai svarbia anime programos dalimi. Svarbios ne tik dainos. Seiyū (angl. Seiyū, jap. 声優) „balso aktoriai“ kartais išleidžia savo kūrinius kompaktinėmis plokštelėmis. Plokštelėse įrašyti seiyū pokalbiai su publika apie save. Kitas anime plokštelių tipas yra Drama CD, jame būna dainos ir įrašai, kuriuose seiyū pasakoja istorijas, dažnai neįtrauktas į pagrindinį anime.

Anime pateikimo rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Dauguma anime gali buti suskirtyti į tris kategorijas:

  • Filmai dažniausiai pristatomi kino teatruose, turi didžiausią biudžetą ir geriausią vaizdo kokybę. Anime filmai tokie kaip „Akira“, „Ghost in the Shell“ (jap. 攻殻機動隊) ir „Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“ (angl. Spirited Away, jap. 千と千尋の神隠し) muša pelno rekordus. Kai kurie anime filmai išleidžiami tik per filmų ar anime festivalius, jie dažnai yra trumpesni, pavyzdžiui, „Winter Days“ (jap. 冬の日), ir „Legend of the Forest“ (jap. 森の伝説). Kitas filmų tipas yra surinkti filmai, taip pat pristatomi teatruose. Tai televizijos serialai, dėl įvairių priežasčių sujungti į vieną filmą. Jie gali būti ilgesni negu įprastas filmas.
  • Televizijos serialai yra anime rūšis, rodoma per televiziją reguliariu laiku. Serialai dažniausiai yra prastesnės kokybės nei OVA (Original Video Animation, オリジナル・ヴィデオ・アニメーション) ar filmais, nes biudžetas yra padalijamas daugeliui serijų. Dauguma dalių yra apie 23 minučių ilgio, kad būtų užpildyta 30 minučių eterio laiko kartu su reklamomis. Vienas sezonas paprastai apima 26 serijas, tačiau yra nemažai anime, rodomų tik po pusę sezono (13 serijų). Dauguma televizijos serialų turi savo įžangą ir pabaigą (angl. opening/ending credits), taip pat dažnai turi labai trumpą sceną, kuri rodoma prieš ir po reklamos (angl. eyecatch, JAV atitikmuo „bumper“). Serijos pabaigoje dažnai pateikiama kitos serijos apžvalga. (Pavyzdžiai: Rental Magica, D. Gray-Man)
  • OVA (Original Video Animation, kartais OAV – Original Animated Video, オリジナル・ヴィデオ・アニメーション) yra anime filmai, publikai pristatomi iškart vaizdajuosčių (VHS) arba optinių plokštelių (DVD, HD DVD, Blu-ray) pavidalu, tačiau paprastai kino teatruose nerodomi.[8][34] OVA (trump. オーヴィエー) gali būti kelių dalių, jų kiekis neribotas. Interneto išplitimas privedė prie to, kad kai kurie animatoriai ėmė platinti savo kūrinius elektroninėje terpėje, formate ONA (Original Net Anime).[35]

Dažnai vieno pavadinimo anime pateikimo rūšys gali būti kelios, pvz., pradedama televizijos serialu, pagal kurį vėliau sukuriamas filmas. Vienas iš tokių – „Tenchi muyo!“ (天地無用!), išleistas kaip OVA, vėliau sukurti trys filmai, trys televizijos serialai, ir dar keli specialūs epizodai. Ne visada siužetas tęsiamas chronologiškai, t. y., kai kurios tolesnės dalys gali būti pirmųjų priešistorė.

Platinimas Vakaruose[taisyti | redaguoti kodą]

Tokijo rajonas Akihabara laikomas otaku subkultūros centru Japonijoje.

Paklausa Vakaruose[taisyti | redaguoti kodą]

Veikėjai ir siužetas yra svarbūs anime atributai. Nors ir pasitaiko epizodiškų serialų, paprastai anime turi gerai išvystytą siužetą, o veikėjai laikui bėgant subręsta (tai nebūdinga vakarietiškai animacijai). Toks anime kūrimo būdas būdingas didesnei grupei žmonių Japonijoje negu Vakaruose. Tie, kurie anksčiau į animaciją žiūrėjo tik kaip į vaikams skirtą kūrinį, pamažu požiūrį pakeitė, mat anime jau nebesistengiama įsprausti į siaurus veiksmo ir komedijos rėmus.[36] Anime gerbėjų gretos pasaulyje ėmė gausėti, pradėjo burtis anime klubai, kurie, savo ruožtu, paskatino rengti anime suvažiavimus,[8] tokius kaip „Comiket“, kur vyksta įvairūs pramoginiai renginiai, susiję su anime ir manga, pvz., cosplay kostiumų konkursai, aptariamos industrijų aktualijos ir pan.[7] Kitose šalyse per anime globalizacijos būdu ėmė plisti japonų kultūra ir šią mediją populiarinantys žodžiai, tokie kaip otaku, žeminantis japonų kalbos terminas, paprastai vartojamas apibūdinti anime ir manga gerbėjus.[7] Tai tapo pelninga verslo šaka vakarų šalyse, nes kai kurie vakarams pritaikyti anime (tokie kaip „Astro Boy“ (jap. Tetsuwan Atomu, 鉄腕 アトム), susilaukė sėkmės. Hajao Mijadzakio filmas „Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“ tapo pirmuoju užsienio animaciniu filmu, pelniusiu „Oskaro“ apdovanojimą.[37] Atsižvelgiant į japoniškos produkcijos populiarėjimą ir sėkmę, imta platinta anime entuziastų kurtą fanfiction ir fanart produkciją, kaip antai kompiuterio darbalaukio paveikslėlius ir muzikinius anime videoklipus.[7]

Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Pastaraisiais metais Lietuvoje labai sparčiai didėja anime mėgėjų gretos. Buriasi anime gerbėjų bendruomenės, pvz., Kauno anime klubas „Kurokawa“ ar internetinėje erdvėje įsikūrusi AnimeZona,[38] vyksta anime festivaliai, kaip, pvz., Kaune rengiamas „Anime Nights“ ir „Otaka“, taip pat tradicinės, šiuolaikinės ir populiariosios Japonijos kultūros festivalis „NowJapan“.[36] Elektroninėje terpėje anime produkcija, neretai titruota ir lietuviškai Lietuvos anime mėgėjų bendruomenių, platinama torrent tinklapiuose.

Licencijavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Už Japonijos ribų anime platinami su vertimu titruojant ar dubliuojant, DVD diskuose garso takelis japonų kalba išlaikomas. Anime taip pat gali būti pritaikyti tos šalies kultūrai, kad ir kitų šalių žmonės galėtų suprasti. Kai kurios kompanijos gali pašalinti iš anime filmų prieštaringai vertinamą turinį – taip buvo elgiamasi anksčiau, kai japonų animacija žengė pirmuosius žingsnius užsienyje. Paskutiniu metu taip daroma retai siekiant kuo tiksliau išlaikyti originalą. Anime, kurie buvo specialiai pritaikyti televizijai, gali būti išleisti DVD be papildomų iškarpymų (pvz., Blue Gender, ブルージェンダー).

Mėgėjiškas titravimas[taisyti | redaguoti kodą]

Nors mėgėjiškas titravimas daugelyje valstybių laikomas autorinių teisių pažeidimu, jis pasitaiko neretai. Paprastai titruotojų grupės nustoja platinti anime filmus, kai jie licencijuojami už Japonijos ribų.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Baricordi, Andrea (2000 m. gruodis). Anime: A Guide to Japanese Animation (1958–1988). Montreal, Quebec, Canada: Protoculture Inc.. ISBN 2-9805759-0-9.
  • Brenner, Robin (2007). Understanding Manga and Anime. Libraries Unlimited. ISBN 978-1-59158-332-5.
  • Patten, Fred (2004). Watching Anime, Reading Manga: 25 Years of Essays and Reviews. Stone Bridge Press. ISBN 1-880656-92-2.
  • Poitras, Gilles (2000). Anime Essentials: Every Thing a Fan Needs to Know. Stone Bridge Press. pp. 7–115. ISBN 978-1-880656-53-2
  • Schodt, Frederik L. (1997-08-18). Manga! Manga!: The World of Japanese Comics (Reprint ed.). Tokyo, Japan: Kodansha International. ISBN 0-87011-752-1.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 "What is Anime?." Lesley Aeschliman. Bellaonline. Suarchyvuota nuo originalo 7 Lapkritis 2007. Nuoroda tikrinta 2007-10-28.
  2. 2,0 2,1 "Anime." Merriam-Webster: 2011. Nuoroda tikrinta 2012-03-09.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 "Anime News Network Lexicon - Anime." Nuoroda tikrinta 2013-04-22.
  4. Rush, Amanda (2013-07-18). "FEATURE: Inside Rooster Teeth's "RWBY"." Crunchyroll. Nuoroda tikrinta 2013-07-18.
  5. O'Brien, Chris (2012-07-30). "Can Americans Make Anime?." The Escapist. The Escapist. Nuoroda tikrinta 2013-07-17.
  6. Fakhruddin, Mufaddal. "'Torkaizer', Middle East's First Anime Show." IGN. Nuoroda tikrinta 2013-06-12.
  7. 7,0 7,1 7,2 7,3 7,4 Brenner, Robin (2007). Understanding Manga and Anime. Libraries Unlimited. ISBN 978-1-59158-332-5.
  8. 8,0 8,1 8,2 8,3 8,4 8,5 8,6 Poitras, Gilles (2000). Anime Essentials: Every Thing a Fan Needs to Know. Stone Bridge Press. pp. 7–115. ISBN 978-1-880656-53-2
  9. "Tezuka: The Marvel of Manga - Education Kit." (PDF) Art Gallery New South Wales: 2007. Suarchyvuota nuo originalo 30 Rugpjūtis 2007. Nuoroda tikrinta 2007-10-28.
  10. "Anime." Oxford English Dictionary. Nuoroda tikrinta 2014-08-02.
  11. 11,0 11,1 "Etymology Dictionary Reference: Anime." Etymonline. Nuoroda tikrinta 2013-04-22.
  12. 12,0 12,1 Schodt, Frederik L. (August 18, 1997). Manga! Manga!: The World of Japanese Comics (Reprint ed.). Tokyo, Japan: Kodansha International. ISBN 0-87011-752-1.
  13. http://www.escapistmagazine.com/articles/view/features/9829-Can-Americans-Make-Anime
  14. http://www.vlkk.lt/lit/101163
  15. 15,0 15,1 Patten, Fred (2004). Watching Anime, Reading Manga: 25 Years of Essays and Reviews. Stone Bridge Press. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 1-880656-92-2“..
  16. Schodt, Frederik L. (perspausdintas leidimas (1997 m. rugpjūčio 18 d.)). Manga! Manga!: The World of Japanese Comics. Tokijas, Japonija: Kodansha International. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 0-87011-752-1“..
  17. Gravett, Paul (2003). "Osamu Tezuka: The God of Manga." Suarchyvuota nuo originalo 31 Gruodis 2007. Nuoroda tikrinta 2012-01-16.
  18. "Historic 91-year-old anime discovered in Osaka." HDR Japan: 2008-03-30. Suarchyvuota nuo originalo 2 Balandis 2008. Nuoroda tikrinta 2012-01-16.
  19. Japan's oldest animation films“. ImprintTALK (2008-03-31). 
  20. Sharp, Jasper (2004-09-23). "Pioneers of Japanese Animation (Part 1)." Midnight Eye. Suarchyvuota nuo originalo 17 Sausio 2010. Nuoroda tikrinta December 11, 2009.
  21. Yamaguchi, Katsunori (1977). Nihon animēshon eigashi. Yūbunsha, 26–37.
  22. Baricordi, Andrea (2000 m. gruodis). Anime: A Guide to Japanese Animation (1958–1988). Montreal, Quebec, Canada: Protoculture Inc.. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 2-9805759-0-9“..
  23. (1993) Japan: An Illustrated Encyclopedia. Tokyo, Japan: Kodansha. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 978-4-06-206489-7“..
  24. Official booklet, The Roots of Japanese Anime, DVD, Zakka Films, 2009.
  25. "A Brief History of Anime." Michael O'Connell, Otakon 1999 Program Book. 1999. Suarchyvuota nuo originalo 24 Rugpjūtis 2007. Nuoroda tikrinta 2007-09-11.
  26. Zagzoug, Marwa (2001 m. balandis). "The History of Anime & Manga." Northern Virginia Community College. Nuoroda tikrinta 2012-11-22.
  27. "Basic Anime Eye Tutorial." Centi, Biorust.com. Suarchyvuota nuo originalo 24 Rugpjūtis 2007. Nuoroda tikrinta 2007-08-22.
  28. Carlus (2007-06-06). "How to color anime eye." YouTube. Nuoroda tikrinta 2007-08-22.
  29. "Chicks on Anime - Sep 16th 2008." Anime News Network: 2008-09-16. Nuoroda tikrinta 2012-09-30.
  30. Cavallaro, Dani (2006). The Anime Art of Hayao Miyazaki. McFarland, 157–171.
  31. "Anime production process - feature film." PRODUCTION I.G. 2000. Suarchyvuota nuo originalo 15 Rugpjūtis 2007. Nuoroda tikrinta 2007-08-27.
  32. "Cinematography: Looping and Animetion Techniques." Understanding Anime. 1999. Suarchyvuota nuo originalo 13 Birželis 2008. Nuoroda tikrinta 2007-08-29.
  33. Ask John: Why Do Americans Hate Harem Anime?. animenation.net. 2005-05-20. Note: fan service and ecchi are often considered the same in wording.
  34. "Original Animation Video (OAV/OVA)." Anime News Network. Nuoroda tikrinta 2013-09-05.
  35. "Original Net Anime (ONA)." Anime News Network. Nuoroda tikrinta 2013-09-05.
  36. 36,0 36,1 http://www.torrenten.de/straipsnis/234/anime-meno-rusis-ar-setono-pinkles/irasas.php?id=234
  37. http://oscar.go.com/photos/themed-galleries/special/oscar-surprises/media/spirited-2
  38. "Nuoroda į anime gerbėjų forumą." Anime gerbėjų forumo AnimeZona svetainė.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Anime – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas anime
  • Anime News Network – informacija apie anime serialus, manga, animacijos studijas, kūrėjus ir kt. (anglų k.)
  • AniDB – anime duombazė (anglų k.)
  • Anime Zona – viena iš seniausių Lietuvoje anime ir manga bendruomenių
Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.