Katakana

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Katakana. Rašmenys wi ir we šiuo metu nebevartojami.
Straipsnyje yra japoniškas tekstas.
Be tinkamo šrifto tikriausiai vietoj kandži arba kanos matysite klaustukus, kvadratėlius ar kitokius ženklus.

Katakana (japoniškai: 片仮名, kas reiškia vienpusė (t. y. paprasta) kana) – viena iš dviejų skiemeninių rašto sistemų japonų rašte. Kartais, drauge su hiragana, vadinama tiesiog kana.
Jos sandara yra identiška hiraganos sandarai, turi tiek pat ženklų, kurie dėstomi tokioje pat 50-ties garsų sistemoje.

Pirmieji katakanos ženklai kildinami iš paryškintųjų hieroglifų dalių
Pirmieji katakanos ženklai kildinami iš paryškintųjų hieroglifų dalių

Nors katakana, buvo sukurta beveik tuo pat metu, kaip ir hiragana, abi kanos yra lengvai vizualiai atskiriamos: priešingai grakščiai hiraganai, katakana pasižymi kietomis, tiesiomis linijomis. Dėl to ji kildinama iš kietojo hieroglifų stiliaus (楷書, japoniškai kaišo), ir dažniausiai paimdavo tik vieną hieroglifo elementą.

Vartojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuolaikinėje Japonų kalboje katakana vartojama ne japoniškos ir ne kinų kilmės žodžiams užrašyti. Tai – portugališkos, olandiškos ir ypač angliškos kilmės žodžiai, kurių japonų kalboje vis labiau gausėja. Katakana taip pat užrašomi užsienietiški vietovardžiai, vardai.
Be to, būdama vizualiai kieta, teksto stilistikoje katakana kartais naudojama pabrėžti kai kuriems žodžiams (atitinka išretinimą arba rašymą iš didžiosios raidės lietuvių kalboje). Pastaruoju metu, Japonijoje mažinant hieroglifų skaičių, katakana rašomi ir kai kurie žodžiai, kurių hieroglifai nebevartojami (ypač tai liečia augalų, gyvūnų pavadinimus).

Transkribavimo į katakaną taisyklės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Katakanoje galioja visi skiemenų vediniai (nigori, sumažintas cu ir kiti), kaip ir hiraganoje. Tačiau norint kaip galima tiksliau katakana parašyti užsienietiškus žodžius, tų taisyklių nepakanka. Japonų kalbos tarimas yra gana paprastas, ir kitų kalbų žodžius išreikšti gana sudėtinga. Pagrindiniai trūkumai yra šie:

  • Neįmanoma parašyti dviejų priebalsių vieno po kito, arba užbaigti žodžio priebalsiu (išskyrus n). Tokiu atveju visada įsiterpia balsis u. Pvz., žodis ugnis būtų rašomas ugunisu.
  • Nėra garso l, dėl ko jis visada keičiamas į r. Tokiu būdu angliški fry ir fly, užrašius katakana, skamba vienodai, – furai.
  • Nėra garso v (išskyrus wa ir wo, kurie retai naudojami). Seniau tokiu atveju naudotas garsas b, dabar tokiu atveju ant u dedamas nigoris, o prie jo rašomas sumažintas balsis: ヴぃ tariamas vi.
  • Garsai f, c ir kt. naudojami tik variantuose fu, cu. Išeities ieškoma pridedant mažą balsį: ファ tariamas fa, o ツァ – ca.
  • Egzistuoja ir kiti sustabarėję užrašymai, naudojami ypatingiems atvejams: ティ – ti, ディ - di, トゥ – tu, ドゥ – du ir pan.

Kai kurių lietuviškų vietovardžių transkribavimas į katakaną:

  • Vilnius ヴィリニュス viriniusu (arba ビリニュス biriniusu)
  • Kaunas カウナス kaunasu
  • Klaipėda クライペダ kuraipeda
  • Trakai トラカイ torakai
  • Dzūkija ズーキヤzūkija
  • Žemaitija ジェマイティアdžemaitia



Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]