Lipniškės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lipniškės
brus. Ліпнішкі, rus. Липнишки
   BIA Lipniszki COA.png   
Lipniški, Rynak-Sadovaja. Ліпнішкі, Рынак-Садовая (1901-39).jpg
Bažnyčia

Lipniškės
54°00′21″š. pl. 25°36′48″r. ilg. / 54.0057511°š. pl. 25.6132507°r. ilg. / 54.0057511; 25.6132507 (Lipniškės)Koordinatės: 54°00′21″š. pl. 25°36′48″r. ilg. / 54.0057511°š. pl. 25.6132507°r. ilg. / 54.0057511; 25.6132507 (Lipniškės)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas: Vijos rajonas
Gyventojų (2006): 1 450
Commons-logo.svg Vikiteka: LipniškėsVikiteka

Lipniškės – miestelis Gaujos upės dešiniajame krante, 25 km į šiaurės rytus nuo Lydos, apie 20 km nuo Lietuvos Respublikos sienos, Baltarusijoje. Lipniškių apylinkės centras. Veikia vaikų darželis, vidurinė mokykla, kultūros namai, ligoninė, ryšių skyrius, yra parduotuvių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lipniškės įkurtos etninėse lietuvių žemėse, kuriose 20 km į pietus ir 50 km. į rytus nuo jų iki XIX a. vidurio kalbėta lietuviškai. 1411 m. kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio įsakymu Mikalojus Gožkovskis Lipniškėse pastatė pirmąją bažnyčią, ji sudegė per 17001721 m. Šiaurės karą. 1521 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis Lipniškes ir Geranainis padovanojo Vilniaus vaivadai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Albertui Goštautui. 1528 m. už Polocko apsiausties pralaužimą ir taikos su totoriais sudarymą perdavė jas Vaitiekui Goštautui. 1666 m. Lipniškės kartu su Geranainiais atiteko Mykolui Kazimierui Pacui. 1610 m. ietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza Lipniškėms suteikė Magdeburgo teisę, Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis1792 m. patvirtino su miesto herbu – Vyčiu raudoname fone; skirtingai nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbo, raitelis laiko ne kardą, o vėliavą.

1700 m. miestelyje įvyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų suvažiavimas, kuris nutarė sunaikinti didikų Sapiegų giminę (Valkininkų konfederacija). 1781 m. čia veikė parapinė mokykla, nuo 1835 m. pertvarkyta į dviklasę. 1795 m. Lipniškės atiteko Rusijos imperijai, tapo Rusijos imperijos kanclerių valda. 1804 m. Lipniškių bažnyčia buvo perstatyta, 1890 m. ji vėl sudegė. 18351866 m. valdant M. Volskiui veikė daugiau kaip 20 parduotuvių, 16 įvairių įstaigų ir įmonių – 3 kepyklos, aludės, 2 vaistinės, restoranas, viešbutis ir kt. 1894 m. Juzefas Pilsudskis Lipniškėse išleido 6 laikraščio „Polski rabotniczy“ numerius. 19001927 m. kunigų J. Makreckio ir Paukštos bei Lipniškių valdytojo A. Volskio rūpesčiu pastatyta Šv. Kazimiero mūrinė bažnyčia, nuo XX a. antrosios pusės Baltarusijos architektūros paminklas. Nuo 1920 m. Lipniškės priklausė vadinamajai Vidurinei Lietuvai, 19221939 m. buvo valdomos Lenkijos. Nuo 1939 m. pabaigoje priklauso Baltarusijai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazimieras GaršvaLipniškės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 434 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]