Krevo valsčius
Išvaizda
54°19′š. pl. 26°17′r. ilg. / 54.32°š. pl. 26.29°r. ilg.
Krevo valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: XIX a. – 1944 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Krevas |
![]() | |
Vilniaus gubernija | Ašmenos apskritis (186?–1915) |
![]() | |
Vilniaus apygarda (1919–1920) Vidurinė Lietuva (1920–1922) Vilniaus žemė (1922–1926) Vilniaus vaivadija (1926–1939) |
Ašmenos apskritis (1919–1939) |
![]() | |
Ostlandas | Ašmenos apskritis (1941–1944) |
Krevo valsčius (rus. Кревская волость, lenk. gmina Krewo) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje šiaurės vakarų Baltarusijos teritorijoje. Centras – Krevas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčius įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje.[1] 1920 m. priskirtas Vidurinei Lietuvai.[2]
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1869 m. | 4465 | 602 kiemai [3] | 75 | ||
1874 m. | 5136 | 585 kiemai [4] | 8 seniūnijos | 85 | |
1880 m. | 5220 | 587 kiemai [5] | 8 seniūnijos | 90 | |
1885 m. | 6363 | 587 kiemai [6] | 8 seniūnijos | 90 | |
1890 m. | 5493 | 585 kiemai [7] | 8 seniūnijos | 86 |
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[10] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[11] |
---|---|---|
Bajarskaja | Боярское | Bojarska |
Čuchnai | Чухновское | Czuchny |
Krevas | Кревское | Krewo |
Mysa | Мысское | Myssa |
Papelevičiai | Попелевичское | Popielewicze |
Rakaucai | Раковское | Rakowce |
Sakavičiai | Саковичское | Sakowicze |
Verėbuškės | Вербушское | Wierbusz |
Iš viso: | 8 seniūnijos | 8 seniūnijos |
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčiaus gyvenvietės 1870 m. (skliausteliuose – baltarusiškai):[12]
- Alešiškės (Алешышкі), k.
- Aradnykai (Огородники), k.
- Ardašai (Ардашы), k.
- Arlenėtai (Арляняты), k.
- Asanai (Асаны), k., plv.
- Balbutava (Болбутово), plv.
- Baldyriai (Болдыри), plv.
- Balobanai (Балобаны), k.
- Bazarai (Базары), k.
- Bergališkės (Бергалішкі), plv.
- Bicenėtai (Біцяняты), k.
- Cerieškai (Цярэшкі), plv.
- Čatyrkos (Чатыркі), k.
- Čepliejai (Чепляи), k.
- Čerkasai (Черкасы), k., plv.
- Čuchnai (Чухны), k.
- Dachnai (Дахны), k., plv.
- Dainaucai (Дайновцы), k.
- Didžioji Panara (Панара Вялікая), k.
- Gailešiai (Гейлешы), k., vs.
- Galavotiškės (Галавацішкі), vs.
- Glina (Глінна), k.
- Janušai (Януши), k.
- Jaunevičiai (Яўневічы), vs.
- Jermakai I (Ермакі I), k.
- Kačanai (Качаны), k.
- Kamenica (Камяніца), k.
- Kapcevičiai (Копцевічы), k.
- Karandai (Каранды), k.
- Kazarauščyna (Козаровщина), k., dv.
- Klyškai (Клышкі), k.
- Krevas (Крэва), mstl.
- Krivskas (Крыўск), k., bajork., plv.
- Kruglianka (Крыўлянка, Круглянка), k.
- Kurmanicha (Курманиха), vs.
- Kutai (Куты), k.
- Kutai I-II (Куты I-II), plv.
- Lapcicha (Лапціха), k.
- Liudvinava (Людвиново), k., plv.
- Lostajai (Лостаи), vs.
- Lostajai I–III (Лостаи I–III), plv.
- Malevičiai (Малявічы), k.
- Miguliai (Мігулі), plv.
- Mikničiai (Міхнічы), k.
- Myksai (Мыксы), k.
- Mikuliauščyna (Мікулеўшчына), k.
- Mileikava (Мілэйкава), k.
- Možaliai (Можали), k.
- Navasiolkos (Навасёлкі), k.
- Nerauka (Няроўка), k., plv.
- Paltarauščyna (Полтараўшчына), k.
- Papelevičiai (Папелевічы), plv.
- Perachodai (Пераходы), k.
- Perlakalnis (Перлова Гора), plv.
- Rakaucai I–III (Ракаўцы I–III), k.
- Rakuceva (Ракуцева), k.
- Ravokas (Равок), k.
- Sakavičiai (Саковичи), k.
- Senieji Barūnai (Старыя Баруны), k.
- Sialecas (Сялец), k., plv.
- Strigai (Стриги), k.
- Sultonai (Солтаны), vs.
- Šilovičiai (Шиловичи), k.
- Šymakai (Шымакі), k.
- Tamašauka (Тамасоўка), plv., vs.
- Tanščyna (Таншчына), k.
- Tatarščyna (Татаршчына), k.
- Tenčinas (Тенчин), dv.
- Užkrevė I-II (Закрэўе I-II), vs.
- Verėbuškės (Вярэбушкі), k.
- Višniauka (Вішнёўка), k.
- Voiničiai (Войнічы), k.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
- ↑ Adam Janusz Mielcarek: Podziały terytorialno - administracyjne II Rzeczypospolitej w zakresie administracji zespolonej. Warszawa: Wydawnictwo Neriton, 2008.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 290 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 291 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 329 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 329 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 506 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 415 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1888 годъ. // PDF 482–483 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 184–186 psl.
- ↑ Krewo. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 666 psl. (lenk.)
- ↑ Крэўская воласць: Спіс месцаў. Radzima.net (tikrinta 2022-06-30).