Mačigengai
| Mačigengai | |
|---|---|
 Mačigengų moteris tradiciniais rūbais
| |
| Gyventojų skaičius | ~13 000 |
| Populiacija šalyse |  Peru(Kuskas, Madre de Diosas) |
| Kalba (-os) | mačigengų, kečujų, ispanų |
| Religijos | vietinis tikėjimas, krikščionybė |
| Giminingos etninės grupės | ašaninkai, janešai, kiti aravakai |
Mačigengai (machiguenga) arba macigengai (matsiguenga) – indėnų tauta, gyvenanti vakarų Amazonijoje, Peru, Urubambos aukštupyje iki pat Madre de Dioso ištakų (Kusko ir Madre de Dioso dep.). Populiacija – apie 13 tūkst. žmonių. Mačigengų kalba priklauso aravakų kalbų šeimai, kampų pošeimiui. Taip pat vartoja ispanų ir kečujų kalbas. Pagal tikybą – Romos katalikai bei prigimtinės religijos puoselėtojai.
Iki ispanų užkariavimo mačigengai gyveno rytinėse Andų pašlaitėse beveik iki pat Maču Pikču apylinkių, patyrė inkų įtaką. Vėliau mačigengus toliau išstūmė į džiungles nuo ispanų besitraukiantys kečujai. Nuo XIX a. užmezgė nuolatinius ryšius su perujiečiais. Didelė dalis mačigengų gyvena prie katalikiškų misijų ir patiria akultūraciją. Mažesnioji dalis gyvena toliau nuo didžiųjų upių ir yra išlaikę tradicinę buitį.
Pagrindinis verslas – kaplinė-lydiminė žemdirbystė (augina manijokus, kukurūzus, bananus, cukranendres, ryžius, batatus, žemės riešutus, pupeles, pipirus ir kt.; t. p. tabaką, medvilnę, kokainmedžius, urlijas (ačiotes), genipas, kavamedžius, kakavmedžius, citrusus), laiko medžioklinius šunis, jūrų kiaulytes, vištas, antis. Medžioklės ir žvejybos reikšmė sumenko (pagrindinis medžiojamas gyvūnas – paka). Amatai – lipdytinė keramika, pynimas (krepšių, kepurių), vytų ir austų krepšių gamyba, druskos gavyba. Dalis dirba samdomus darbus.
Mačigengų gyvenvietė padriko išdėstymo, viduryje – bendruomenės namas. Mažųjų šeimų būstas stačiakampis, be sienų, dvišlaičiu stogu, nuožambiu į galinius stulpus. Vilki kušmą – medvilninį audeklą su skyle galvai, susiūtą šonuose. Šventinė kušma puošta geometrine simbolika.
Santuoka matrilokalinė, yra egzogamijos paprotys. Šeima didžioji, sudaryta iš 20–30 žmonių. Apeigoms naudoja kaulines daudytes. Pagrindinis veikėjas mačigengų mitologijoje – Mėnuo. Jis laikomas kultūrinių augalų tėvu.[1]