Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°49′55″š. pl. 21°20′50″r. ilg. / 55.831881°š. pl. 21.347162°r. ilg. / 55.831881; 21.347162

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
Jokubavas baznycia 2006.jpg
Vyskupija Telšių
Dekanatas Palangos
Savivaldybė Kretingos rajonas
Gyvenvietė Jokūbavas
Adresas Raguviškių g. 8
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 1996 m.

Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčiakatalikų bažnyčia Jokūbave (Kretingos rajono savivaldybė), Palangos dekanatas, Telšių vyskupija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1789 m. (vyskupo M. Valančiaus duomenimis – 1778 m.[1]) Jokūbavo dvaro įkūrėjas Jokūbas Ignotas Nagurskis pastatė medinę bažnytėlę (koplyčią), kurios kunigo išlaikymui paskyrė 600 auksinų iš Mišučių dvaro gaunamų kasmetinių pajamų. Ji buvo pašventinta Šv. Kajetono titulu ir tapo Kretingos parapinės bažnyčios filija, kurioje paprastai buvo aukojamos Šv. Mišios, bet neteikiami Krikšto, Santuokos sakramentai bei kiti patarnavimai. Šalia bažnyčios 1793 m. prisiglaudė medinė prieglauda (špitolė), o netoliese buvo įsteigtos kapinės.

1830 m. kunigas kanauninkas Stanislovas Čerskis rašė, kad Jokūbavo bažnytėlė ir kunigo gyvenamasis namas jau pasenę, neremontuojami, o bažnyčios ir kunigo išlaikymui skiriamos lėšos yra labai negausios[2]. Kretingos parapijos klebono ir bernardinų vienuolyno gvardijono tėvo Felikso Rimkevičiaus prašymu vietoje baigiančios sunykti bažnytėlės Jokūbavo dvarininkas Konstantinas Parčevskis 1864 m. pastatė naują bažnyčią, kuri buvo konsekruota Švč. Mergelės Marijos titulu[3].

XX a. 3-4 dešimtmetyje prie Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčios veikė negausi tretininkų kongregacija, katalikiško jaunimo sąjungos „Pavasaris“, Blaivybės draugijos ir vaikų Angelo Sargo sąjungos kuopos. Pavasarininkai susibūrė 1930 m.[4], o Angelo Sargo vaikų organizacija buvo įkurta 1928 m.[5]. Blaivybės draugijos kuopa ruošė antialkoholinius renginius ir propagavo blaivybę.

1945 m. sausio mėn. baigiantis Antrajam pasauliniam karui bažnyčia sudegė. Jokūbavo gyventojai teisę atstatyti bažnyčią išsikovojo tik prasidėjus Atgimimui. Jos atstatymo projektą parengė kretingiškis architektas Edmundas Giedrimas[6]. 1991 m. gegužės 15 d. Telšių vyskupas Antanas Vaičius pašventino pamatus[7], ant kurių 1991-1996 m. buvo pastatyta nauja bažnyčia. Ji tinkuoto mūro, vienbokštė, vienanavė.

Šventorių juosia atnaujinta tinkuoto mūro tvora, kurioje priešais bažnyčią įrengti metaliniai, ažūriniai vartai. Priešais bažnyčią dešinėje pusėje stovi 1991 m. pastatytas kryžius Telšių vyskupo A. Vaičiaus apsilankymui atminti, o priešingoje tako pusėje – kryžius Jokūbave 1948 m. žuvusiems partizanams atminti. Už bažnyčios pastatyta baublinė koplytėlė ir 2 kryžiai.


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Motiejus Valančius. Raštai, t. 2. Vilnius, 1972, p. 205, 171.
  2. Czerski Stanislaw. Opis Żmudzkiey dyecezyi. Wilno 1830, str. 26.
  3. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraščių skyrius, f. 39, b. 116, l. 7; Marijos Dymšaitės-Ogden laiškas Nr. 1, p. 2 ir Nr. 2, p. 1. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas.
  4. Žemaičių prietelius. 1931, spalio 1, p. 6.
  5. Sargyba. 1929, Nr. 5, p. 171.
  6. Kaunaitė T. Jokūbave bus bažnyčia. – Švyturys (Kretinga). 1991, kovo 30.
  7. Genovaitė Paulikaitė. Pašventinti bažnyčios pamatai. – Švyturys (Kretinga). 1991, gegužės 22.