Toliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Toliai
[[Vaizdas:|250px]]

Toliai
Koordinatės 55°50′49″š. pl. 21°15′11″r. ilg. / 55.847°š. pl. 21.253°r. ilg. / 55.847; 21.253 (Toliai)Koordinatės: 55°50′49″š. pl. 21°15′11″r. ilg. / 55.847°š. pl. 21.253°r. ilg. / 55.847; 21.253 (Toliai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Žalgirio seniūnija
Gyventojų skaičius 51 (2011 m.)

Toliai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pietinėje dalyje, 3 km į pietryčius nuo Kretingos, prie Kapupio upelio ir kelio Kretinga-Triušiai.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png KRETINGA – 3 km Kluonaliai – 3 km Petreikiai – 2,5 km Blank-50px.png
Šlikiai – 2 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Petrikaičiai – 4 km
Kėkštai – 2 km Valėnai – 1 km Skudžiai – 2 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas įsikūręs istorinėse Kretingos pilies žemėse, kurias 1253-1263 m. užkariavo kryžiuočiai.

Gyvenvietė susiformavo XVI a. 1540 m. ji vadinosi Jhan Dalatt, 1687 m. – Stantz Talluth, vėliau – Talen, Talluten, Thalutten Stanz, Talutten Stanz, o nuo 1907 m. – Tahlen (Toliai)[1].

Kaimas priklausė Prūsijos kunigaikštystei, o nuo 1701 m. – Prūsijos karalystei, kuri 1871 m. tapo Vokietijos imperijos dalimi. Atskirus Klaipėdos kraštą nuo Vokietijos, jį 1920-1923 m. administravo Prancūzija, o po 1923 m. Klaipėdos sukilimoLietuva. 1939-1944 m. kraštą valdė nacistinė Vokietija, o po II-jo pasaulinio karo Toliai su visa Klaipėdos apskritimi buvo grąžinti Lietuvai.

Gyventojų daugumą sudarė lietuvių kilmės žemdirbiai. Tarp stambiausių Klaipėdos krašto ūkininkų 1922 m. minimas Mikelis Pipiras (Michel Pippirs), valdęs 52 ha žemės. Pagal konfesijas daugiausia tikinčiųjų išpažino liuteronizmą ir priklausė Kretingalės evangelikų liuteronų bažnyčiai. Kaime gyvenę katalikai buvo Klaipėdos katalikų parapijos bendruomenės nariai. Baigiantis II-jam pasauliniam karui, dauguma senųjų gyventojų pasitraukė į Vokietiją. Ištuštėjusį kaimą apgyvendino iš kitų Lietuvos regionų atsikėlę gyventojai.

1950 m. birželio 20 d. Bajorų apylinkės kaimai buvo priskirti naujai įkurtam Kretingos rajonui[2].

Sovietmečiu kaimas priklausė Tarybų šalies kolūkiui, kuris čia įkūrė ūkinį-gamybinį centrą. Apie 1972 m. ūkis buvo prijungtas prie Jokūbavo kolūkio. Dauguma kaimo gyventojų tebesiverčia žemdirbyste. Vienas stambiausių ūkininkų 2007 m. buvo Jonas Stasiulis, laikęs 20 melžiamų karvių, 20 telyčių ir 3 bulius[3].

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a.-1701 m. Klaipėdos hauptamtas, Prūsijos kunigaikštystė
1701-1752 m. Klaipėdos hauptamtas, Prūsijos karalystė
1752-1871 m. Klaipėdos apskritis, Prūsijos karalystė
1871-1903 m. Klaipėdos apskritis, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija
1903-1918 m. Kretingalės valsčius, Klaipėdos apskritis, Vokietijos imperija
1919-1923 m. Kretingalės valsčius, Klaipėdos apskritis, Klaipėdos kraštas
1923-1939 m. Kretingalės valsčius, Klaipėdos apskritis, Klaipėdos kraštas, Lietuva
1939-1944 m. Valėnų bendruomenė, Kretingalės valsčius, Klaipėdos apskritis, Vokietijos Trečiasis Reichas
1945-1950 m. Bajorų apylinkė, Kretingalės valsčius, Klaipėdos apskritis, LTSR
1950-1953 m. Bajorų apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
1953-1960 m. Kretingos apylinkė, Kretingos rajonas
1960-1963 m. Jokūbavo apylinkė, Kretingos rajonas
1963-1995 m. Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas nuo 1995 m.


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2011 m.
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2008 m. 2009 m. 2011 m.sur.
77 64 64 38 46 40 44 51


Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tolių kaimo evangelikų liuteronų senosios kapinės, vadinamos Prūsų kapaliais (XIX a.-1944 m.)[4].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Thalen. Wiki-de.genealogy [1].
  2. Žemaičių tiesa, 1950, liepos 8.
  3. Audra Venckuvienė. Vieniems Toliai nyksta, kiti mato artėjantį miestą. – Vakarų ekspresas, 2007, liepos 4.
  4. Valstybės žinios, 1998, vasario 7, p. 61.