Petrikaičiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie kaimą Kelmės rajone žr. Petrikaičiai (Kelmė).
Petrikaičiai
{{#if:300
Senosios kaimo kapinės – Markapiai
Petrikaičiai
Petrikaičiai
55°50′38″š. pl. 21°18′18″r. ilg. / 55.844°š. pl. 21.305°r. ilg. / 55.844; 21.305 (Petrikaičiai)Koordinatės: 55°50′38″š. pl. 21°18′18″r. ilg. / 55.844°š. pl. 21.305°r. ilg. / 55.844; 21.305 (Petrikaičiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Žalgirio seniūnija
Gyventojų (2021) 24
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Pẽtrikaičiai
Kilmininkas: Pẽtrikaičių

Petrikaičiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės pietinėje dalyje, 6 km į pietryčius nuo Kretingos ir 3 km į šiaurės vakarus nuo Jokūbavo. Kaimo sodybos vienkiemiais išsimėtę tarp Petrikaičių, Kūlupio, Kraštinės ir Šilo kalno miškų, Petreikių, Jokūbavo ir Skudžių kaimų. Per kaimą teka Babrūnės ir Degalo upeliai, praeina keliai KretingaGargždai ir PetreikiaiToliai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas įkurtas XVII a., priklausė Kartenos dvarui, administruojamas buvo iš Mišučių dvaro. Nuo XIX a. priklausė Jokūbavo dvarui. Kaimo gyventojai buvo katalikai, kurie priklausė Kartenos parapijai, o 1639 m. pusė kaimo sodybų buvo priskirta Kretingos parapijai.[2]

1846 m. kaime buvo 10 dūmų (5 Kartenos ir 5 Kretingos parapijose).[3] XIX a. pastatytas Rusijos imperijos Petrikaičių pasienio sargybos postas (kordonas). XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pro kaimą iš Vokietijos imperijos buvo gabenamos kontrabandinės prekės ir draudžiama lietuviška spauda. Lietuvišką spaudą gabeno kaime gyvenę Aleksandras Jablonskis ir Antanas Rudis, o prie Petrikaičių sienos sargybos posto su draudžiamais spaudiniais 19001902 m. buvo sulaikyti knygnešiai Kazimieras Prialgauskas iš Asteikių ir Kazys Matyžius iš Jokūbavo.[4]

Pagal administracinį-teritorinį suskirstymą iki 1918 m. kaimas priklausė Kartenos valsčiui, o tarpukariu – Kretingos valsčiui. 1923 m. jame buvo 14 ūkių.[5]

Lietuvą okupavus Sovietų sąjungai, Lietuvių aktyvistų frontas Petrikaičiuose 1940 m. pabaigoje įrengė slaptą pasienio perėjimo punktą „Varpėnų dvaras“. Juo naudojosi tiek lietuviai, norintys pasitraukti į Vokietiją, tiek ryšininkai, keliaujantys iš ten į Lietuvą.[6]

19541960 m. kaimas buvo Kretingos apylinkės administracinis centras.

Kaime projektuojamos Kretingos miesto naujosios kapinės.[7]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Mišučių seniūnija , Kartenos valsčius, Telšių apskritis
19191940, 19411944 m. Jokūbavo seniūnija, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
19401941, 19441950 m. Jokūbavo apylinkė, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
19501954 m. Jokūbavo apylinkė, Kretingos rajonas
19541960 m. Kretingos apylinkės centras, Kretingos rajonas
19601963 m. Jokūbavo apylinkė, Kretingos rajonas
19631995 m. Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Jokūbavo seniūnaitija, Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[8] 1923 m.sur.[9] 1959 m.sur.[10] 1970 m.sur.[10] 1979 m.sur.[11] 1989 m.sur.[12] 2001 m.sur.[13] 2011 m.sur.[14] 2021 m.sur.[15]
94 97 102 82 29 32 29 23 24


Žymūs asmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. Petras Ruškys. Kretingos vienuolynas. – Tiesos kelias – 1928. – Nr. 2. – P. 70
  3. Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – Str. 168
  4. Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904. – Vilnius: Diemedis, 2004. – P. 184, 403
  5. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 115, 403
  6. Juozas Jankauskas. 1941 m. Birželio sukilimas Lietuvoje. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2010
  7. Vitalija Vitkauskienė. Projektuos Petrikaičių ir Baltkalnio kapines. – Pajūrio naujienos – 2008, kovo 21
    Vitalija Vitkauskienė. Kapinių projektą leidžia ant žemės. – Pajūrio naujienos – 2011, gegužės 6
    Irena Šeškevičienė. Mirusieji – ant Darbėnų kelio. – Pajūrio naujienos – 2011, rugsėjo 13
  8. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  9. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  10. 10,0 10,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  13. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės

KRETINGA – 6 km
Petreikiai
Raguviškiai – 5 km
Valėnai – 4 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Skudžiai Suktiniai Jokūbavas – 3 km