Nausodžio piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Nausodžio piliakalnis
[[Image:|250px]]

Nausodžio piliakalnis
Koordinatės
55°53′39″ š. pl. 21°46′18.3″ r. ilg. / 55.89417°š. pl. 21.771750°r. ilg. / 55.89417; 21.771750Koordinatės: 55°53′39″ š. pl. 21°46′18.3″ r. ilg. / 55.89417°š. pl. 21.771750°r. ilg. / 55.89417; 21.771750
Savivaldybė Plungės rajonas
Seniūnija Nausodžio seniūnija
Plotas piliakalnis – 16x14 m
papilys – 110x54 m
Naudotas 1 tūkstantmetis - XIII a.
Registro Nr. A805KP / 23971, 23972, 5471 / AR785
AR786 / 5472 / AR786

Nausodžio piliakalnis su gyvenviete, Varkaliai, Gandinga, Pilalė, Apieros kalnas (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A805KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR785) ir papilys (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A657KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1006) – piliakalnio ir papilio kompleksas Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Noriškių ir Nausodžio kaimų, Nausodžio seniūnija.

Piliakalnis ir papilys pasiekiami iš plento (166) Plungė – ­Kuliai Varkaliuose pasukus į dešinę šiaurės vakarų kryptimi link Noriškių, pavažiavus 1,1 km ir ties staigesniu kelio posūkiu į dešinę pasukus į kairę vakarų kryptimi link sodybos, nuo jos takeliu paėjus į Babrungo slėnį ­- iš viso 700 m nuo kelio. Piliakalnis – kairesnė apaugusi kalva, papilys – dešinesnė, pasiekiamas nuo piliakalnio paėjus 100 m šiaurės rytų kryptimi, perėjus seną melioracijos kanalą.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis ir papilys įrengti Babrungo kairiojo kranto slėnyje esančiose atskirose kalvose, 700 m į šiaurę nuo Gandingos piliakalnio. Piliakalnio aikštelė beveik keturkampė, 16x14 m dydžio, 1 m žemesniu pietrytiniu šonu. Šiaurės rytų šlaite, 2 m žemiau aikštelės yra 2 m pločio terasa, 4 m žemiau kurios yra kita 4 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 16 m aukščio.[1]

Vakarinė ir šiaurinė piliakalnio pusės nuplautos, aikštelėje iškasta duobė. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę lapuočiais.

Papilys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Papilys, Pilalė arba antrasis piliakalnis (55°53′42.8″ š. pl. 21°46′27.7″ r. ilg. / 55.895222°š. pl. 21.774361°r. ilg. / 55.895222; 21.774361) įrengtas 200 m į šiaurės rytus nuo piliakalnio. Aikštelė netaisyklingo ovalo formos, pailga rytų – vakarų kryptimi, smailėjančiu vakariniu galu, 2 m aukštesne vakarine puse, 110 m ilgio, 54 m pločio. Rytiniame šlaite, 3 m žemiau aikštelės yra 20 m ilgio, 76 m pločio terasa.[2]

Papilys apaugęs lapuočiais.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1949 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Kultūrinio sluoksnio ir buvusių įtvirtinimų nepastebėta. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a.

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Sauserių piliakalnis 15 km
Pakutuvėnų piliakalnis 6 km
Gintališkės piliakalnis 17 km
Stirbaičių piliakalnis 10 km
Surblių piliakalnis 8 km
Lieplaukalės piliakalnis 5 km
Blank-50px.png
Mišučių piliakalnis 23 km
Kartenos piliakalnis 18 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Plungės piliakalnis 4 km
Lauko Sodos piliakalnis 25 km
Vieštovėnų piliakalnis 3 km
Antkalnio piliakalnis 22 km
Gandingos piliakalnis 0,7 km
Varkalių piliakalnis 0.8 km
Stalgėnų piliakalnis 8 km
Lekemės piliakalnis 6 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 60 (Nr. 188)
  2. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 60 (Nr. ­189)
  • Krzywicki L. Żmudz starożytna. Dawni Żmudzini i ich warownie. Warszawa, 1906.
  • Kšivickis L. Žemaičių senovė. Kaunas, Marijampolė, 1928.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 157.
  • Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p. 64.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC archyvas. F.1. Ap.1. B.98. P.331-347.
  • L. Kumšlytis. Gondingos senovės liekanos // Šiaulių metraštis. Šiauliai, 1933. Nr.4. P.26-27.
  • Eleonora Ravickienė. Šimtmečių takais. Klaipėda, 1997. P.21.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]