Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°52′41.214″ š. pl. 21°27′11.491″ r. ilg. / 55.87811500°š. pl. 21.45319194°r. ilg. / 55.87811500; 21.45319194

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia
Budriai baznycia 20101106 1.JPG
Vyskupija Telšių
Dekanatas Palangos
Savivaldybė Kretingos rajonas
Gyvenvietė Budriai
Adresas Bažnyčios g. 5
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1903 m.

Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia – bažnyčia Lietuvoje, Budrių kaime (Žalgirio seniūnija), 5 km į pietus nuo Kartenos, 0,27 km į vakarus nuo kelio Kartena-Mikoliškiai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Budriai 16341842 m. priklausė Kartenos klebonijai. Apie 17531763 m. Žemaičių vyskupijos kapitulos prelatas Vjušinskas pastatė kaime koplyčią – pirmąją bažnyčią. Ji buvo Kartenos bažnyčios filija, kurios kunigą kuratą išlaikė Kartenos klebonija.

1903 m. kunigas Povilas Svilas su tikinčiaisiais pastatė dabartinę bažnyčią. 1906 m. buvo įrengti pagrindinis ir šoninis altorius, šventoriuje pastatyta varpinė. Naujoje bažnyčioje 19061911 m. dirbo kunigas Felicijonas Lelis, kurio rūpesčiu aplinkiniuose kaimuose veikė nelegalios lietuviškos mokyklos, 1908 m. bažnytkaimyje įkurtas Šv. Kazimiero draugijos skyrius, 1909 m. atidaryta valdinė pradinė mokykla.

1926 m. įkurta parapija. Prie bažnyčios susibūrė choras, pavasarininkų kuopa. 19341939 m. klebonavo iš Rusijos grįžęs kunigas K. Andriekus. Nuo įkūrimo parapija priklauso Telšių vyskupijos Palangos dekanatui.

2005 m. Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia, varpinė ir šventoriaus tvora su vartais paskelbti valstybės saugomu nekilnojamųjų kultūros vertybių kompleksu.[1]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis Budrių bažnyčios architektūrinio komplekso statinys yra Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia. Ji medinė, istorizmo laikotarpio stiliaus, neogotikos ir pasaulietinės kurortų architektūros, stačiakampio plano, pagrindiniu fasadu atsukta į pietvakarius, vienanavė, su keturkampiu bokšteliu ir penkiasiene apside. Viduje yra 3 altoriai.

Šventoriaus pietiniame kampe stovi medinė, beveik kvadratinio plano, dviejų vienodo aukščio tarpsnių stačiasienė varpinė. Šventorių juosia neaukšta akmenų mūro tvora, kurios pietvakarių pusėje vienoje ašyje su bažnyčia stovi neogotikiniai, trijų dalių, raudonų plytų mūro pagrindiniai vartai su ažūriniais kaltiniais varteliais. Į dešinę nuo bažnyčios stovi neogotikinė koplytėlė, o šventoriaus gale yra kunigų kapai.

Kultūros vertybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Algė Jankevičienė. Lietuvos TSR medinių varpinių architektūra. – Lietuvos TSR architektūros klausimai. – Vilnius, 1966. – T. 3. – P. 141
  • Algė Jankevičienė. Žemaičių medinių bažnyčių architektūra. – Vilniaus dailės akademijos darbai. – Vilnius, 1996. – T. 9. – P. 70
  • Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. – Bostonas, 1964. – T. 4. – P. 338
  • Bronius Kviklys. Lietuvos bažnyčios. – Čikaga, 1980. – T. 1. – P. 57
  • Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. Lietuvos katalikų bažnyčios. – Vilnius, 1991. – P. 373–374
  • Motiejus Valančius. Raštai. – Vilnius, 1972. – T. 2. – P. 203

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]