Būdviečiai (Kretinga)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Būdviečiai
[[Vaizdas:|250px]]

Būdviečiai
Koordinatės 55°50′38″š. pl. 21°20′38″r. ilg. / 55.844°š. pl. 21.344°r. ilg. / 55.844; 21.344 (Būdviečiai)Koordinatės: 55°50′38″š. pl. 21°20′38″r. ilg. / 55.844°š. pl. 21.344°r. ilg. / 55.844; 21.344 (Būdviečiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Žalgirio seniūnija
Gyventojų skaičius 8 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Bū̃dviečiai
Kilmininkas: Bū̃dviečių
Naudininkas: Bū̃dviečiams
Galininkas: Bū̃dviečius
Įnagininkas: Bū̃dviečiais
Vietininkas: Bū̃dviečiuose

Būdviečiai – kaimas pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 8 km į pietryčius nuo Dupulčių ir 10 km į pietryčius nuo Kretingos.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Kretinga – 10 km
Dupulčiai – 8 km
Laumalės Raguviškiai Blank-50px.png
Petreikiai
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Petrikaičiai Jokūbavas

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būdviečiuose rastas akmens kirvis liudija, kad pirmieji žmonės čia pasirodė neolite arba ankstyvajame žalvario amžiuje.[2]

Būdviečių kaimas susiformavo apie XVII a. Kartenos dvarui priklausančioje žemėje. Jis minimas 1718 m. kovo 3 d. Kartenos dvaro valdytojo J. Korvino-Petrovskio rašte dėl Mišučių palivarko administratoriaus T. Arbašausko padarytų valstiečiams skriaudų.[3]

Kaimą supa Žalgirio miškas, o šiaurėje ir šiaurės rytuose jis ribojasi su Raguviškių žemėmis. Per Būdviečius teka Danės (Akmenos) intakas Babrūnės upelis bei šio intakas Pababrūnės upelis.

Dvasiniu kaimo valstiečių gyvenimu rūpinosi Kartenos bažnyčios kunigai. Jokūbui Nagurskiui pastačius Jokūbave bažnyčią, XVIII a. pabaigoje dalis kaimo tikinčiųjų buvo priskirta Kretingos parapijai, kuriai priklausė naujoji bažnyčia. Iki XIX a. kaime veikė kapinės. Daug jose mirusiųjų atgulė 17091711 m. maro epidemijos metu, todėl kapinės vadinamos Markapiais.

Prie Pababrūnės upelio buvo keletas šaltinių. Vienas iš jų garsėjo gydomąja galia, o jo vandeniu žmonės gydė akis ir votis. Nuo 1761 m. prie šaltinio stovi koplytėlė, Šv. Morkaus ir Kryžiaus dienomis būdavo renkamasi giedoti giesmių.

Nuo XIX a. kaimas priklausė Mišučių dvarininkams Parčevskiams. 1846 m. Būdviečių kaime buvo 26 dūmai: 17 dūmų priklausė Kartenos, o 9 – Kretingos parapijai.[4] 1857 m. Kretingos parapijos Būdviečių kaime buvo 13 katalikų kiemų.[5]

Panaikinus baudžiavą valstiečiai gavo išsipirkti savo žemes, o Mišučių dvarui likusioje žemėje XIX a. antroje pusėje buvo įkurtas Būdviečių palivarkas, minimas Kretingos bažnytinėse knygose.[6]

1919 m. kaimas prijungtas prie Kretingos valsčiaus. 1923 m. jame buvo 19 ūkių.[7] Lietuvos žemės reformos metu palivarkas išparceliuotas, jo žemė išdalinta bežemiams ir mažažemiams valstiečiams.

19481951 m. iš Būdviečių ištremta 50 žmonių. Tai Bronislavas Buivydas, Valė Drungilienė, Stasė Kupšienė, Sofija Markaitienė, Vlado Ato, Jono Beniušio, Igno Eidėjaus, Juozo Grikšto, Juozo Jablonskio, Prano Jasinsko, Alfonso Kiškio, Antano Mažonio, Juozo Mažonio, Stepo Miliaus, Kosto Riaukos, Elenos Vaitkienės šeimos[8]

Pokario melioracija kaimą sunaikino. Jame beliko tik prie Kretingos kelio, šalia Raguviškių esančios kelios sodybos, kuriose 2002 m. pradžioje gyveno 5 žmonės. Vienoje iš šių sodybų, priklausančioje ūkininkams Riaukoms, daugiau kaip pusę šimtmečio veikė Raguviškių mokykla.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 Mišučių seniūnija, Kartenos valsčius, Telšių apskritis
19591995 Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Žalgirio seniūnijos centras, Kretingos rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1857 m. ir 2011 m.
1857 m. 1923 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
151 150 1 5 8


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - Vilnius, 1974. - T. 1. - P. 114, Nr. 148
  3. Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais. - Vilnius, 1962. - T. 2. - P. 81
  4. M. Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. - Wilno, 1846. - S. 145 (Butwidzie)
  5. Cписокъ исповедающихся и не исповедающихся Римско-Каталичекимъ лицамъ Кретингскаго прихода, 1857 года составленъ. – Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraščių skyrius. - F. 39, s. v. 93. - L. 22v–24v
  6. Книга для крещенія Кретингскаго костёла. - Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraščių skyrius. - F. 39, s. v. 178. - L. 38
  7. Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 114
  8. 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. - Vilnius, 1993. - Kn. 1. - P. 425, 427, 432, 434–436, 440, 442, 446–448, 454, 462