Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių institutas (VU TSPMI)
VU TSPMI meandra.jpg
Įkurtas 1992 m.
Vieta Vilnius
Tipas Valstybinis
Direktorius Ramūnas Vilpišauskas
Darbuotojai 66 (2012 m.)
Studentai 723 (2012 m.)
Tinklalapis www.tspmi.vu.lt
VU TSPMI pastatas, Vokiečių g. 10, Vilnius

54°40′44″N 25°17′04″W / 54.67889290088474°N 25.28449773788452°W / 54.67889290088474; -25.28449773788452

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (VU TSPMI arba TSPMI) yra fakulteto statusą turintis Vilniaus universiteto padalinys, rengiantis politikos mokslų ir tarptautinių santykių specialistus bei atliekantis politikos mokslų tyrimus. Tai viena ryškiausių[reikalingas šaltinis] socialinių mokslų įstaigų Vidurio ir Rytų Europoje bei Baltijos regione.

TSPMI vykdomos trijų pakopų studijos: siūloma politikos mokslų bakalauro programa, penkios magistrantūros programos - Europos studijų, Lyginamosios politikos, Tarptautinių santykių ir diplomatijos, Viešojo administravimo ir Rytų ir Vidurio Europos studijų (Eastern and Central European Studies) - bei dieninės ir ištęstinės doktorantūros studijos.

Jau dvidešimt metų TSPMI studijų programos išlieka vienos populiariausių Lietuvoje. Nuo 2009 m. birželio 10 d. Instituto direktoriumi yra prof. Ramūnas Vilpišauskas.

Turinys

Istorija [taisyti]

Raida [taisyti]

Institutas, įkurtas 1992 metais vasario 7 d., pedagoginę veiklą pradėjo dvejų metų Tarptautinių santykių programa. 1992 metų birželio 8 d. Vilniaus universitetas pasirašė Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto pareiškimą ir protokolą dėl paramos VU TSPMI kūrimui.

Pagal 1993 metais įkurtą politikos mokslų bakalauro programą TSPMI dabar studijuoja daugiau nei 720 studentų.

19922011 metais bakalauro programą baigė 1368 studentai, magistro programas 824 studentai, apgintos 36 politikos mokslų daktaro disertacijos.

Instituto direktoriai [taisyti]

  • Pirmasis Instituto direktorius nuo įstaigos įkūrimo buvo teisininkas, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, prof. Egidijus Kūris. Profesorius šias pareigas ėjo 1992-1999 m.
  • Nuo 1999 m. iki 2009 m. birželio direktoriaus pareigas ėjo prof. Raimundas Lopata.

Pastatų istorija [taisyti]

Nuo TSPMI įkūrimo 1992 m. iki 2003 m. Instituto namai buvo pastatas Didlaukio g. 47.

2000 m. Vilniaus miesto savivaldybė perdavė pastatą Vilniaus universitetui ir 2003 m. vasario mėn. Vokiečių g. 10 pastate įsikūrė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Vykdant rekonstrukcijos darbus bei kuriant pastato interjerą buvo atsižvelgta į pastato istoriją: visuose aukštuose palikti autentiški raudono mūro fragmentai, kiemo fligelio patalpose renovuotos freskos, atnaujinti skliautuoti rūsiai.

VU TSPMI pastatas (Vokiečių g. 10) - įrašytas į Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašą.

Studijos [taisyti]

Studijos Institute įkūnija pagarbą tradicijoms bei modernumą, teikiant nepaprastą dėmesį ir puoselėjant tarpdiscipliniškumą. Institute kritinis mąstymas yra laikomas didžiausia vertybe, skatinamos savarankiškos studijos bei aktyvios studentų ir dėstytojų diskusijos.

Studijų programos [taisyti]

Bakalauro studijos

  • Politikos mokslų programa. Jos tikslas - suteikti bendrąsias universitetines ir politikos mokslų žinias. Instituto puoselėjama tarpdiscipliniškumo tradicija leidžia ugdyti profesionalius, kvalifikuotus ir kritiškai mąstančius specialistus.

Magistro studijos
Instituto magistro studijų programos ne tik remiasi tradicine politikos mokslų specializacija, bet ir siekia paruošti modernų, mokantį profesionaliai bei kritiškai analizuoti šiuolaikines pasaulio ir nacionalinės politikos aktualijas, analitiką.

  • Tarptautinių santykių ir diplomatijos programa. Dvejus metus trunkančioje programoje studentams siūloma susipažinti su teorijomis, aiškinančiomis tarptautinių santykių, užsienio politikos formavimo, konfliktų sprendimų ir sureguliavimo specifiką. Šią programą pasirinkę studentai susipažįsta ne tik su globaliomis tarptautinės politikos problemomis, bet ir turi galimybę specializuoti savo studijas. Greta teorinių kursų siūloma gilinti savo žinias trijose kryptyse: saugumo studijų, diplomatijos arba regiono studijų. Studijuojantys šioje programoje nagrinėja konkrečių valstybių ar regionų (Lietuvos, JAV, Rusijos ir NVS, ES, Vidurio ir Rytų Europos, Artimųjų Rytų) užsienio politiką ir problemas.
  • Europos studijų programa. Europos studijų magistro programa skirta studentams, norintiems susipažinti ir įsigilinti į procesus, vykstančius Europoje. Per dvejus metus studentai susipažįsta su ES organizacine struktūra, jos vidaus ir išorės politikos problematika, Europos integracijos proceso raida ir perspektyvomis, analizuos ES poveikį valstybėms narėms. Magistro programa neapsiriboja vien tik ES studijomis, studentams siūlomi kursai, kuriuose aptariamos Europos regionų socialinės, ekonominės, politinės, kultūrinės problemos.
  • Lyginamosios politikos programa. Studijos šioje programoje trunka 1,5 metų, o pati programa sukonstruota taip, kad studentai galėtų susipažinti su įvairiomis politikos mokslų perspektyvomis. Lyginamosios politikos programoje ypatingas dėmesys skiriamas gilioms ir išsamioms politikos mokslų teorinių ir metodologinių klausimų studijoms, esminių politinių koncepcijų ir reiškinių tyrimams. Šios programos studentai išmoksta lyginti, aiškinti ir vertinti skirtingų politinių sistemų procesus, kritiškai žvelgti į politines idėjas ir normas, bei jų diktuojamą visuomenės ir pasaulio tvarką.
  • Viešojo administravimo programa. Viešojo administravimo programa – viena labiausiai į praktiką orientuotų TSPMI magistro programų. Šioje dvejus metus trunkančioje programoje studijuojantys įgyja žinių ir gebėjimų, reikalingų vykdant prioritetines valstybės valdymo sričių reformas, sprendžiant aktualias valstybės politikos problemas, tobulinant valstybės ir savivaldybių institucijų veiklos procesus bei įtraukiant įvairias interesų grupes į valstybės valdymą ar paslaugų teikimą. Programoje daug dėmesio skiriama ne tik naujausioms viešojo valdymo teorijoms, tačiau ir naujiems viešosios politikos analizės metodams bei detalesnėms sektorinių politikų (sveikatos, socialinės, švietimo politikos) studijoms.
  • Politika ir medijos. Pusantrų metų magistro programa siūlo modernias tarpdisciplinines politikos ir medijų sąveikos studijas. Ji kviečia nagrinėti, kaip skirtingos medijos dalyvauja politikos procese ir kaip formuojasi pačių medijų politinis krūvis, kaip medijos veikia socialinius saitus ir politinį veiksmą. Programa derina teorinį pasirengimą, analitinės arba praktinės veiklos įgūdžius ir kūrybinius projektus. Ji ruošia politinės komunikacijos ir informacijos ekspertus, viešuosius intelektualus, pilietinius aktyvistus bei medijų politikos tyrėjus. Toks studijų srities supratimas nulemia tarpdisciplininę programos architektūrą: ją sudaro bendrieji dalykai, skirti šiuolaikinei politikos, komunikacijos bei galios teorijai, ir du moduliai – „Politinė komunikacija“ bei „Galia ir medijos“.
  • Vidurio ir Rytų Europos studijos. Vidurio ir Rytų Europos magistro studijų programos prestižiškumą garantuoja koncentruota, aktuali informacija bei studijos anglų kalba. Šioje 1,5 metų trukmės programoje susipažįstama su Rytų ir Vidurio Europos regiono politiniais, socialiniais ir ekonominiais procesais bei įgyjama žinių apie atskiras regiono valstybes (Rusiją, Baltarusiją, Moldovą, Čekiją, Slovakiją, Lenkiją, Vengriją). Studijų metu organizuojamos kelionės į analizuojamas šalis, kurių metu užmezgami ryšiai su ten gyvenančiais politikos mokslų studentais, susitinkama su politikais, nevyriausybinių organizacijų atstovais.
  • Skandinavistikos ir Europos studijos. Tarpdisciplininė Skandinavistikos ir Europos studijų magistrantūros programa yra parengta drauge su Skandinavistikos centru. Bendrasis istorinis, kultūrinis, politikos ir ekonomikos Skandinavijos regiono kontekstas čia siejamas europiniu kontekstu – Europos ekonomikos, politikos, tarptautinių santykių studijomis. Programą sudaro du moduliai: skandinavistikos (skandinavų kalbos, kultūros ir politikos bei ekonomikos) modulis ir Europos studijų (politikos, ekonomikos, teisės) modulis. Pagrindinė sąlyga studijuoti šioje tarpdisciplininėje magistrantūroje yra bent B1 lygio vienos kurios skandinavų kalbos kompetencija.

Doktorantūros studijos

  • Politikos mokslų doktorantūros programa. Tai aukščiausia politikos mokslų studijų pakopa, kuria rengiami politikos mokslų daktarai, plėtojami politikos mokslai Lietuvoje. Politikos mokslų doktorantūra apima: doktorantūros studijas, kryptingus mokslinius tyrimus ir disertacijos rengimą.

Katedros, centrai [taisyti]

Vytautas Radžvilas, Europos studijų katedros vedėjas
  • Tarptautinių santykių katedra. Katedros vedėjas yra prof. dr. Evaldas Nekrašas.
  • Viešojo administravimo ir politikos analizės centras. Viešojo administravimo ir politikos analizės centras įkurtas 2007 m. Šio tarpdisciplininio centro veiklos kryptys yra: moksliniai tyrimai viešosios politikos analizės ir viešojo administravimo srityje; bendradarbiavimas su panašiais centrais Lietuvoje ir užsienyje, Lietuvos valdžios institucijomis; tyrimų rezultatų sklaida rengiant įvairius pristatymus, organizuojant įvairius renginius; viešojo administravimo ir viešosios politikos kursų rengimas ir dėstymas TSPMI studijų programose; viešojo administravimo ir viešosios politikos analizės populiarinimas tarp TSPMI studentų.

Centrui vadovauja prof. dr. Vitalis Nakrošis. Šio centro veikloje dalyvauja tiek TSPMI dėstytojai, tiek įvairių pakopų studentai.

Centras įkurtas 2011 m.

Centre vykdomi Rusijos, Vidurio Rytų Europos regiono ir jo valstybių (Baltarusijos, Čekijos, Lenkijos, Moldovos, Slovakijos, Ukrainos, Vengrijos) moksliniai ir ekspertiniai tyrimai bei prisidedema prie Instituto studijų proceso organizavimo su Centro problematika susijusiais klausimais. Siekiama, kad centras taptų tarpdiscipliniu Rusijos ir VRE regiono tyrimų centru.

Akademinė sritis [taisyti]

Mokslinė veikla [taisyti]

VU TSPMI - viena pirmųjų politikos mokslų krypties tyrimų institucijų nepriklausomoje Lietuvoje - išlaiko lyderiaujančią politikos tyrimų poziciją. TSPMI vykdo mokslinius tyrimus Lietuvos ir kitų valstybių politinės raidos, užsienio politikos ir tarptautinių santykių srityse.

2009 m. TSPMI Taryba patvirtino penkias plačias mokslo tiriamojo darbo temas keletui artimiausių metų[1] :

  • Tarptautinės politikos pokyčiai, tyrimo metodai ir Lietuvos užsienio politika
  • Iššūkiai demokratijai pokomunistiniame pasaulyje
  • Politinės permainos Rytų Europoje
  • Europos Sąjungos raida po Lisabonos sutarties: ekonominės integracijos, politinės konsolidacijos bei išorės santykių problemos
  • Viešosios politikos procesas ir viešojo administravimo raida Lietuvoje po ES plėtros

Svarbiausi šių tyrimų rezultatai skelbiami Instituto periodiniuose leidiniuose „Politologija“, „Lithuanian Foreign Policy Review“, „Lithuanian Political Science Yearbook“, „Lietuvos metinė strateginė apžvalga“.

Ekspertai [taisyti]

Tarp institute dirbančių mokslininkų yra kaip doc. Alvidas Lukošaitis, prof. dr. Vitalis Nakrošis, Lietuvos politologų asociacijos narys Mindaugas Jurkynas, Seimo pirmininkės patarėjas Laurynas Kasčiūnas, dr. Klaudijus Maniokas, Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos kolegijos, Europos lyginamųjų literatūros studijų tinklo, Tarptautinės Dostojevskio draugijos narė, dr. Natalija Arlauskaitė, Lietuvos MA narys, VU Senato, TSPMI Tarybos narys, žurnalų "Politologija" ir "Problemos" redkolegijų narys, profesorius, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras Evaldas Nekrašas, Lietuvos socialinių mokslų forumo koordinatorė, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos ir Lietuvos politologų asociacijos narė, žurnalų "Lithuanian Political Science Yearbook" ir "Politologija" redakcinės kolegijos narė doc. dr. Ainė Ramonaitė, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas prof. Egidijus Kūris ir kiti.

Tarptautinis bendradarbiavimas ir viešoji politika [taisyti]

Institutas dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose ir programose, bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis ir fondais, yra daugelio tarptautinių akademinių organizacijų bei akademinių institucijų tinklų narys, yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su įvairiais užsienio valstybių universitetais.

Institutas aktyviai dalyvauja viešojoje politikoje[reikalingas šaltinis]. Bendradarbiaujant su Lietuvos valstybinėmis institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis. VU TSPMI organizuoja mokymus bei kvalifikacijos kėlimo kursus, teikia ekspertizes valstybinėms institucijoms, inicijuoja nevyriausybinių organizacijų kūrimąsi, skatina politinės kultūros ir pilietinės visuomenės šalyje formavimąsi[reikalingas šaltinis], formuoja viešosios politikos nuomonę šalies vidaus ir užsienio politikos klausimais[reikalingas šaltinis].

Studentų organizacijos [taisyti]

VU TSPMI pastatas

VU TSPMI studentų korporacija „RePublica" [taisyti]

Korporacija „RePublica“ yra savarankiška, nepolitinė, visuomeninė organizacija. „RePublica“ jungia esamus ir buvusius VU TSPMI studentus. Įkurta 2001 m. rugsėjo 2 d. Vilniuje vykusioje Steigiamojoje Sueigoje. 23 buvę ir esantys TSPMI studentai pasirašė Korporacijos steigimo deklaraciją, priėmė jos Įstatus. Korporacijos spalvomis buvo patvirtintos auksinė, juoda, raudona, o šūkiu – Ištikimybė! Mokslas! Kilnumas! Pagrindiniai Korporacijos tikslai yra puoselėti VU TSPMI bendruomenę ir palaikyti ryšius tarp buvusių ir esamų studentų, taip pat telkti instituto studentus demokratinei, teisinei, pilietinei visuomenei Lietuvoje kurti. Korporaciją sudaro juniorai, senjorai ir filisteriai.

Korporacija švenčia valstybines šventes, Instituto gimtadienį bei Politologų dienas. "RePublica” taip pat leidžia teminį laikraštį "Post Scriptum", organizuoja įvairias konferencijas, seminarus, susitikimus ir viešuosius renginius.

Laikraštis "Post Scriptum" [taisyti]

Post Scriptum logotipas

Post Scriptum - teminis, nekomercinis, nepriklausomas, nemokamai platinamas VU TSPMI studentų laikraštis, nuo 2002 metų du kartus per metus leidžiamas korporacijos "RePublica". Jame mėginama giliau pažvelgti į aktualius visuomeninius reiškinius, siekiama analitiškai vertinti įvairius socialinius procesus, ieškoma sąlyčio taškų tarp skirtingų akademinių disciplinų formuojamo požiūrio į pamatines valstybės, pilietinės visuomenės, religijos, meno sąveikos problemas, pateikiami įvairūs svarbiausių politinio pasaulio įvykių vertinimai bei netikėtos jų interpretacijos.

Studentų mokslinė draugija [taisyti]

Vilniaus universiteto Studentų mokslinė draugija (SMD)

Studentų mokslinė draugija (SMD) buvo įkurta 2003 m. Ši akademinė organizacija vienija VU TSPMI studentus, besidominčius moksline veikla. Draugijoje veikia 9 sekcijos, kurių nariai, padedami instituto dėstytojų, organizuoja susitikimus su politikais, mokslininkais bei žymiais visuomenės veikėjais. SMD rengia VU TSPMI studentų mokslinių darbų bei tarptautines konferencijas, diskusijas, seminarus, vasaros ekspedicijas.

TSPMI SA tikslas - atstovauti TSPMI studentams tiek TSPMI, tiek VU struktūrose, ginti jų interesus, atsakyti į jiems rūpimus klausimus bei suteikti visokeriopą pagalbą.

Alumni [taisyti]

Alumnai - neatsiejama Instituto bendruomenės dalis. Iki 2010 m. TSPMI baigė 1264 bakalauro bei 741 magistro programų studentas, 33 apsigynė politikos mokslų daktaro disertacijas.

VU TSPMI yra baigę tokie žmonės kaip Pulkininkas, Lietuvos karo akademijos viršininkas Gintaras Bagdonas, Lietuvos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Ispanijoje Audra Plepytė, Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikai Žygimantas Pavilionis, atstovas spaudai Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES, žurnalistas, Lietuvos politologų asociacijos narys, Lyginamosios politikos programos absolventas Vykintas Pugačiauskas, Europos Komisijos nario Algirdo Šemetos biuro vadovas Kęstutis Sadauskas, LR Seimo pirmininkės patarėjas, TSPMI dėstytojas ir doktorantas, Tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro programos absolventas Laurynas Kasčiūnas ir daugelis kitų.

Šaltiniai [taisyti]

  1. VU TSPMI mokslinių tyrimų kryptys nuo 2009 m. tspmi.vu.lt

Nuorodos [taisyti]