Johann Peter Frank

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Johann Peter Frank
Johann Peter Frank, 1819 m.
Gimė 1745 m. kovo 19 d.
Mirė 1821 m. balandžio 24 d. (76 metai)
Vaikai Jozefas Frankas
Veikla medikas

Johanas Peteris Frankas (1745 m. kovo 19 d. Vokietijos pietinio Pareinio krašte – 1821 m. balandžio 24 d.) – vokiečių medikas, Vilniaus universiteto profesorius.

Pradinį mokslą įgijo Lotaringijoje. Pirmuosius sąmoningus Johano Peterio Franko gyvenimo metus veikė prancūzų kultūra ir prancūzų kalba. Ikirevoliucinė Prancūzijos dvasia paliko Franko sieloje neišdildomus pėdsakus. Būdamas trečiojo luomo atstovas, jis vis dėlto nesilaikė tų idėjų, kurias parengė prancūzų revoliucija, ir kai ji įvyko, pats J. P. Frankas buvo jau atokioje Vokietijoje.

18041805 m. Vilniaus imperatoriškajame universitete dėstė fiziologiją, 1805 m. išvyko į Sankt Peterburgo Medicinos ir chirurgijos akademiją.

Vienas iš įdomiausių J. P. Franko charakterio bruožų buvo jo judrumas ir polinkis keisti gyvenamąsias vietas. 1766 m. baigęs universitetą, pakeitęs keletą miestų, Frankas apsigyveno Getingene, kur jis dirbo Medicinos fakulteto profesoriumi. Tačiau neišgyvenęs jame nei metų, jis persikraustė į Pavijos miestą Lombardijoje (šiaurės Italijoje). Lombardija tuomet priklausė Austrijos imperijai. Italijoje J. Frankas praleido beveik dešimt metų ir tik 1775 m. jis sutinka persikelti į Vieną ir dirbti Medicinos fakulteto profesoriumi ir Vienos miesto ligoninės direktoriumi. Iš esmės tai kulminacinis punktas J. P. Franko kaip gydytojo ir mokslininko karjeroje. Viena tuomet buvo vienu iš pripažintų Europoje medicinos mokslų centrų.

Į medicinos istoriją J. Frankas įėjo ne tiek už savo klinikinius darbus, kiek už originalios ligų profilaktikos sistemos sukūrimą. Šią sistemą jis pavadino „Medicinos policija“. Jis ją išdėstė savo šešių tomų darbe „System einer vollstandingen medizinischen Polizei“. Tai buvo J. P. Franko beveik pusę amžiaus užsitęsusios mokslinės veiklos išvada.

Medicinos mokslai, medikų paruošimas įvairiais Vilniaus universiteto laikotarpiais iš pradžių irgi rėmėsi žinomais, iš užsienio atvykusiais medicinos darbuotojais, mokslininkais. Daugumas jų daug jėgų skyrė medicinos mokslų kėlimui, sveikatos apsaugos įstaigų organizavimui, medicinos mokslų kėlimui, sveikatos apsaugos įstaigų organizavimui, medicinos kadrų ruošimui, pažangių švietimo minčių skleidimui, kovai su prietarais, tamsa. Kai kurie dėl obskurantizmo šalininkų, klerikalinių sluoksnių puolimo turėjo net išvykti iš šalies, palikę pradėtą darbą. Tokių medicinos kultūros nešėjų tarpe Vilniaus švietimo apygardoje ir už jos ribų buvo Johanas Peteris ir jo sūnus Jozefas Frankas.