Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institutas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žurnalistikos institutas
Lotyniškai: {{{lotyniškai}}}
Šūkis {{{šūkis}}}
Įkurtas 1991 m.
Tipas {{{tipas}}}
Finansinis
šelpimas
{{{finansinis_šelpimas}}}
Rektorius {{{rektorius}}}
Direktorius Žygintas Pečiulis
Prezidentas {{{prezidentas}}}
Dekanas {{{dekanas}}}
Vieta Vilnius, Lietuva
Fakultetai {{{fakultetai}}}
Darbuotojai {{{darbuotojai}}}
Studentai {{{studentai}}}
Bakalaurai {{{bakalaurai}}}
Magistrantai {{{magistrantai}}}
Doktorantai {{{doktorantai}}}
Svetainė {{{svetainė}}}

Žurnalistikos institutasVilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto padalinys, įsteigtas 1991 metais Spaudos žurnalistikos bei Radijo ir televizijos žurnalistikos katedrų pagrindu ir funkcionuojantis greta keturių Komunikacijos fakulteto katedrų.

Institutas įsikūręs dviejuose senamiesčio pastatuose: Bernardinų g. 11 ir Maironio g. 7.

Rengia profesionalius žurnalistus, atlieka visuomenės informavimo priemonių bei žurnalistikos mokslinius tyrimus, ruošia mokymo priemones, metodinę literatūrą. Studentams dėstoma žurnalistikos teorija, praktika, žurnalistikos istorija, publicistika, žurnalistinė etika. Nuo 1995 žurnalistai rengiami pagal 4 metų bakalauro programą ir 2 metų magistrantūros programą.

Nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. atnaujinta studijų programa.

Turinys

[taisyti] Direktoriai

[taisyti] Istorija

Penktojo dešimtmečio pabaigoje - šeštojo pradžioje Vilniaus universitete vyko sudėtingas katedrų kūrimosi, skaidymosi ir jungimosi procesas. 1949 metais į pirmąjį žurnalistikos specialybės kursą Istorijos-filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra priėmė 25 studentus. Po trejų metų buvo įkurta Žurnalistikos katedra. Nuo 1970 metų ji priklausė Istorijos fakultetui.

1991 metais Istorijos fakulteto dviejų katedrų - Spaudos ir RTV žurnalistikos - pagrindu buvo įkurtas Žurnalistikos institutas. Kiekvienais metais Žurnalistikos institutą baigia per 40 profesionalių žurnalistų.

[taisyti] Žurnalistikos mokslas

Komunikacijos teorijoje "pranešimo" sąvoka, įterpta į trikampį tarp siuntėjo ir gavėjo, visuomenės informavimo tyrimų kontekste išskirtinės reikšmės įgauna žurnalistikos moksle ir praktikoje.

Lietuvoje ši disciplina kaip socialinių tyrimų objektas ir kaip tam tikra meno rūšis buvo pripažįstama - kad ir prieštaringose diskusijose - nuo praėjusio amžiaus trečio-ketvirto dešimtmečio. Ir iš tikrųjų būtų galima pabrėžti, kad šiuolaikišku aspektu - kaip integrali komunikacijų dalis, žurnalistika įsitvirtino pagrįstai ją pripažįstant mokslu dešimtą dešimtmetį.

Žurnalistikos institutas pastaraisiais metais apskritai sutelkia dėmesį ties informacijos atrankos, apdorojimo, pateikimo metodais. Tai sudaro galimybių studijas baigusiam jaunimui įgytas žinias pritaikyti ne tik visuomenės informavimo priemonių redakcijose ar viešųjų ryšių sferoje, bet ir daugelyje kitų įstaigų ir bendrovių, administracinėse struktūrose, kur darbas būna susijęs su informacija, politika, analize.

[taisyti] Studijos

Žurnalistikos instituto parengtos bakalauro ir magistro studijų programos susietos ne tik su kalbos, istorijos, literatūros mokslų programomis (kaip būdavo įprasta nuo pat šios disciplinos atsiradimo VU 1949 m.), bet ir su visomis svarbiausiomis komunikacijos studijų ir tyrimų disciplinomis ar temomis. Žurnalistikos studijos per pastaruosius 10 metų keletą kartų būdavo iš esmės peržiūrimos, tobulinamos - ypač, kai ankstesnė vientisoji sistema, 1995 m. buvo perdalyta į bakalauro ir magistro programas. Tuo siekiama įgyvendinti vieną iš pagrindinių tikslų - parengti aukštos kvalifikacijos specialistus, besinaudosiančius moderniosiomis technologijomis, atitinkančius informacinės visuomenės sampratą ir Europos Sąjungos reikalavimus. Instituto programas taikant, pasitelkiami ir VU, Baltijos šalių, ir ES aukštųjų mokyklų profesoriai, leidinių ar laidų redaktoriai, kiti specialistai.

[taisyti] Išskirtinumas ir tradicijos

Žurnalistika - tai vienintelė specialybė ne tik KF, bet ir apskritai Vilniaus universitete, kuriai studijuoti būtina išlaikyti stojamąjį egzaminą - kūrybinį konkursą. Išimtimi Universitete pabrėžiama šios srities profesionalų rengimo specifika: žurnalistas turi perprasti publicistikos žanrus, žodžio raišką, įgyti komunikabilumo bei viešos darbo kultūros pagrindus. Be to, akademinių studijų kūrybinę atmosferą, taip pat gerąsias kolektyvo santykių tradicijas daug metų padeda išlaikyti ir paminklinio namo Senamiestyje, kur buvo apsistojęs Poetas, aplinka (Bernardinų g.11): senoji laiptinė žurnalistikos profesionalų kartoms (iš viso beveik 1900 absolventų) tapo meistriškumo kėlimo (ne vien Instituto "paminkliniu") simboliu.

KF žurnalistikos studentai kasmet Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną paverčia bendra visuomenine švente.

[taisyti] Lietuvos Žurnalistikos centras

Lietuvos žurnalistikos centras įsteigtas 1995 m. Atviros Lietuvos fondo iniciatyva. Svarbiausia centro funkcija - profesijos tobulinimas ir kvalifikacijos kėlimas. LŽC dėsto dėstytojai iš Lietuvos ir užsienio šalių.

Lietuvos žurnalistikos centras:

Rengia profesijos tobulinimo kursus; Suteikia žurnalistikos specialybės pagrindus kitų specialybių absolventams arba studentams, turintiems bakalauro laipsnį; Suteikia Ryšių su visuomene (atstovo spaudai) specialybės pagrindus norintiems dirbti arba dirbantiems šį darbą; Konsultuoja vidurinių mokyklų moksleivius, norinčius studijuoti žurnalistiką; Organizuoja konferencijas, seminarus, pratybas žurnalistams; Leidžia knygas apie žurnalistiką, kaupia informaciją apie žiniasklaidą; Atrenka žurnalistus į stažuotes užsienyje, ieško tokių stažuočių galimybių, informuoja apie jas žurnalistus.

Dauguma LŽC projektų iš esmės yra orientuoti į viešosios politikos formavimą, siekiant pokyčių šalies įstatymų leidyboje, stiprinant demokratiją kaimyninėse šalyse. LŽC bendradarbiauja su šalies akademinėmis bei valdžios institucijomis, užsienio šalių ambasadomis, Europos Komisija, Europos Taryba, Pasaulio laikraščių asociacija WAN, Europos Žurnalistikos centru, Baltic Media Centru, Amerikos Centru, Šiaurės šalių Ministrų Tarybos informacijos biuru bei Šiaurės šalių žurnalistikos centru, profesinėmis organizacijomis Lietuvoje bei užsienyje.

[taisyti] Mokslo darbuotojai

[taisyti] Nuorodos

Asmeniniai įrankiai