Suskystintos gamtinės dujos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Suskystintos gamtinės dujos arba SGD (angl. Liquefied natural gas, trumpinys - LNG) – tai gamtinės dujos skystame pavidale. Kai jos yra atšaldomos iki -161,5 °C, kondensuojasi į skystį ir užima 600 kartų mažiau vietos (nei dujiniame pavidale), o tai leidžia išspręsti dujų transportavimo dideliais atstumais problemą. Dujos yra švariausias pasaulyje iškastinis kuras, bekvapės, bespalvės, netoksiškos ir nekorozinės. Priklausomai nuo radimvietės gamtines dujas sudaro daugiau nei 90 proc. metano, taip pat etanas, propanas, azotas, sieros junginiai bei vanduo.

SGD tiekimo etapai[taisyti | redaguoti kodą]

Suskystintos gamtinės dujos gaunamos suspaudžiant išgrynintas gamtines dujas. Specialiais tanklaiviais atgabenus jas į terminalus, vyksta dujinimo procesas – suskystintos dujos yra verčiamos natūralios būsenos gamtinėmis dujomis ir vamzdžiais tiekiamos vartotojams. SGD naudojimo metodai yra patikimi ir saugūs. Abu procesai – atšaldymas iki skystos būsenos ir sudujinimas yra atliekami pagal šiuolaikines patikrintas technologijas.

SGD wiki1.JPG

SGD naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

SGD skystinimo metodika taikoma jau daugiau nei 50 metų. Šiandien SGD rinka sparčiai auga, SGD tampa alternatyva naftai ir jos produktams, taigi ateityje gamtinės dujos taps alternatyviu kuru automobiliams ir laivams. SGD importo rinkos augimui įtakos turi poreikis diversifikuoti energijos šaltinius, taip pat naftos išteklių ribotumas. Nuo 2015 m. griežtėja reikalavimai Baltijos jūroje plaukiojantiems laivams. Jie turės naudoti mažiau sieringą, tačiau brangesnį dyzeliną arba rinktis alternatyvą, pavyzdžiui, dujas, kurių tarša gerokai mažesnė. Gamtinės dujos sumažina sieros oksidų išmetimą į atmosferą beveik 100 proc., 20–30 proc. sumažėja anglies dvideginio išmetimai, azoto oksidų 80–85 proc., palyginti su tradiciniu laivuose naudojamu kuru. Tai skatina kurti SGD degalinių infrastruktūrą. Galimi keli suskystintų gamtinių dujų perdavimo į/iš dujotiekių tinklą infrastruktūros tipai – plaukiojantis dujovežis, kuris pripildytų laivus jūroje, stacionari laivų pripildymo kolonėlė arba dujos gabenamos iš/į laivus autocisternomis. Manoma, kad pirmiausia būtų pradėtas plėtoti mobiliųjų degalinių tinklas, tačiau didesniems laivams jau būtų naudojami laivai.

SGD transportavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Suskystintos gamtinės dujos yra transportuojamos dvigubo korpuso tanklaiviuose. Jie sukurti taip, kad išlaikytų žemą SGD temperatūrą. Tanklaivių talpa svyruoja nuo 5 iki 266 tūkst. m³ skystų dujų. Tanklaivių ilgis siekia apie 300 m. Užpildyto tanklaivio minimali gramzda – 0,4 m. Pavyzdžiui, vidutinis 120 tūkst. m³ talpos tanklaivis perveža 72 mln. m³ dujų.

SGD saugojimas[taisyti | redaguoti kodą]

SGD yra laikomos specialiose saugyklose, kurios yra itin gerai izoliuotos nuo aplinkos poveikio. Saugyklos gali būti antžeminės, požeminės arba įrengtos SGD tanklaiviuose. Šiandien dažniausiai yra statomos pilno sulaikymo (angl. full containment) saugyklos. Jos yra dvigubos – vidinis sluoksnis yra pagamintas iš nikeliuoto plieno, išorinis – iš betono. Tarpas tarp išorinio ir vidinio sluoksnio yra užpildytas specialia izoliacine medžiaga, kuri užtikrina šilumos į vidinę talpą nepralaidumą.

Dalis šilumos vis tiek pasiekia vidinę talpą, kur yra laikomos dujos. Dėl šios priežasties išsiskiria labai nedidelis kiekis dujų, taip vadinamas „išgaravimo nuostoliu“. Tačiau talpykla yra pagaminta taip, kad į išorę (į atmosferą) dujos nepatektų. Taigi jos vėl yra verčiamos į skystas dujas ir grąžinamos į vidinę talpą.

Lyginant požemines saugyklas su antžeminėmis, pagrindinis požeminių privalumas – saugumas, nes žemėje esanti saugykla yra labai gerai izoliuota nuo aplinkos. Antras svarbus privalumas – tokio tipo saugyklų beveik nesimato (matosi tik saugyklos stogas). Be to, požeminės saugyklos yra taupesnės teritorijos, kurioje yra statomos, išnaudojimo aspektu, nes joms, priešingai nei antžeminėms, nėra taikomi atstumo tarp saugyklų reikalavimai.

SGD talpyklos gali būti įrengtos ir SGD tanklaiviuose. Pastarieji skirstomi pagal talpyklų formą – rutulio (angl. Kvaerner-Moss spherical tank), membranos (angl. Membrane system) ir prizmės (angl. IHI Prismatic). Pasaulinėje suskystintų gamtinių dujų rinkoje daugiausia yra naudojami rutulio formos talpyklas turintys tanklaiviai. 2014 m. FSRU tipo laivai–saugyklos su dujinimo įrenginiais veikė Brazilijoje, JAE, Italijoje, Indonezijoje, Lietuvoje (laivas–saugykla „Independence“).

Suskystintos ir suslėgtos gamtinės dujos[taisyti | redaguoti kodą]

Neretai suskystintos gamtinės dujos painiojamos su suslėgtomis gamtinėmis dujomis. Pagrindinis skirtumas – dujų saugojimo forma. Suskystintos gamtinės dujos laikomos nespaustos ir atšaldytos nuo –160 °C iki –150 °C. Todėl jas lengva transportuoti dideliais atstumais jūrų keliu ir prieš pateikiant galutiniam vartotojui, šios dujos konvertuojamos į suslėgtas gamtines dujas. Kadangi suslėgtų gamtinių dujų nebūtina šaldyti, jų laikymas ir pervežimas pigesnis nei suskystintų gamtinių dujų.

Gamtinių dujų radimvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Gamtinės dujos daugiausiai išgaunamos Šiaurės Afrikoje, Viduriniuosiuose Rytuose, vakarinėje Indijoje, kur randami dideli šių išteklių telkiniai. Pagrindiniai SGD eksportuotojai: Libija (nuo 1970 m.), Alžyras (nuo 1971 m.), Brunėjus (nuo 1972 m.), Indonezija (nuo 1977 m.), Jungtiniai Arabų Emyratai (nuo 1977 m.), Malaizija (nuo 1983 m.), Australija (nuo 1989 m.), Kataras (nuo 1997 m.), Trinidadas ir Tobagas (nuo 1999 m.), Omanas (nuo 2000 m.), Nigerija (nuo 1999 m.), Egiptas (nuo 2004 m.), Norvegija (nuo 2007 m.), Pusiaujo Gvinėja (nuo 2007 m.). Manoma, kad augant SGD poreikiui didės ir jas eksportuojančių šalių. Daugiausia suskystintų gamtinių dujų importuoja: Japonija, Ispanija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Italija, Pietų Korėja, Prancūzija, Belgija, Taivanas, Turkija, Graikija, Puerto Rikas, Portugalija, Dominikos Respublika, Indija, Jungtinė Karalystė, Kinija, Meksika, Švedija.

SGD savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltoms SGD susilietus su oru susidaro garų debesis. Kuomet koncentracija ore pasiekia 5-15 proc. susidaręs dujų-oro mišinys tampa sprogus. Jeigu ore yra mažiau nei 5 proc. gamtinių dujų, sprogimo galimybės nėra, nes ore yra per mažas kiekis natūralių dujų. Jeigu ore yra daugiau nei 15 proc. natūralių dujų, sprogimo galimybės taip pat nėra, nes ore yra per didelis dujų kiekis ir per mažas deguonies kiekis.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]