Ritminė gimnastika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rhythmicgymgroup.jpg

Ritminė gimnastika – aciklinė sudėtingos koordinacijos gimnastikos sporto šaka. Joje dažniausiai varžosi tik moterys.[1] Kai kuriose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, sporto šaka vadinama ir menine gimnastika.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Meninė gimnastika formavosi XX a. pradžioje Rusijos Sankt Peterburgo Marijos teatre. Pirmosios varžybos įvyko 1941 m. Leningrade. 1948 m. surengtas pirmasis TSRS meninės gimnastikos čempionatas. Po Antrojo pasaulinio karo sporto šaka ėmė plisti Rytų Europos valstybėse. 1960 m. įvyko pirmosios tarptautinės varžybos, o 1962 m. meninę gimnastiką, kaip savarankišką sporto šaką, pripažino Tarptautinė gimnastikos federacija. 1963 m. surengtas pirmasis pasaulio ritminės gimnastikos čempionatas, 1976 m. Europos čempionatas. Nuo 1984 m. ritminė gimnastika yra olimpinė sporto šaka. Meninė gimnastika taip pat populiari Bulgarijoje, Ukrainoje, Azerbaidžane, Ispanijoje, Italijoje, Baltarusijoje, Izraelyje, Kanadoje.

Daugiausia Azijos valstybėse – Japonijoje, Pietų Korėjoje, Malaizijoje, taip pat JAV, Kanadoje meninę gimnastiką kultivuoja ne tik moterys, bet ir vyrai. 2005 m. įvyko pirmasis pasaulio vyrų meninės gimnastikos čempionatas.

Sporto šakos ypatumai[taisyti | redaguoti kodą]

Sportininkės varžosi kaip individualios dalyvės arba komandose nuo dviejų iki šešių žmonių. Standartinėse aukščiausio rango varžybose gimnastai pasirodo šešiose rungtyse: pratimuose su kaspinu, pratimuose su virvėmis, pratimuose kamuoliu, pratimuose su lanku, pratimuose su lazdomis ir laisvuosiuose pratimuose. Pratimai atliekami pagal muziką, jų metu vertinama judesių koordinacija, lankstumas, plastiškumas, artistiškumas, muzikalumas, pratimų dinamiškumas. Sporto šakoje svarbūs acikliniai (nepasikartojantys) judesiai, kurie vertinami kaip vienas užbaigtas aktas. Šie judesiai nuo kitų išsiskiria atlikimo trumpumu ir didžiule formų įvairove. Ritminė gimnastika taip pat turi baleto ir šokio elementų. Varžybos organizuojamos ant kvadratinio 13 m ilgio ir pločio kilimo. Dalyvių pasirodymai vertinami 30 balų skalėje. Kartais meninėje gimnastikoje fiksuojami dopingo vartojimo atvejai, siekiant sumažinti dalyvių svorį.

Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje meninė gimnastika pradėta kultivuoti, kai 1948 m. Lietuvos kūno kultūros institutas parengė pirmąsias menininės gimnastikos specialistes. 1950 m. surengtos pirmosios Lietuvos pirmenybės. Nuo 1950 m. Lietuvos meninės gimnastikos atstovės dalyvavo ir TSRS čempionatuose, o nuo 1979 m. ir TSRS tautų spartakiadose. Didžiausių laimėjimų pasiekė Dalia Kutkaitė, tris kartus tapusi absoliučia TSRS čempione, o 1982 m. ir Europos čempione. 2008 m. meninės gimnastikos grupės veikė Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, dirbo apie 20 trenerių, buvo apie 400 sportininkių.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Meninė gimnastika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 674-675 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]