Dzilongas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dzilongas
基隆
   Seal of Keelung.svg   
Keelung city01.jpg
Miesto centras

Dzilongas
25°08′0″N 121°44′0″E / 25.13333°N 121.73333°E / 25.13333; 121.73333 (Dzilongas)Koordinatės: 25°08′0″N 121°44′0″E / 25.13333°N 121.73333°E / 25.13333; 121.73333 (Dzilongas)
Laiko juosta: (UTC+8)
Valstybė: Taivano vėliava Taivanas
Gyventojų (2010): 387 207
Plotas: 132 km²
Tankumas (2010): 2 933 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: DzilongasVikiteka

Dzilongas (kin. 基隆市, pinyin: Jīlóng Shì), taip pat Kilungas arba Čilungas (pe̍h-ōe-jī: Ke-lâng-chhī) – miestas šiaurės Taivane. Ribojasi su Naujuoju Taipėjumi. Svarbus uostamiestis.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Uostas

Kilungo teritorijoje pirmieji apsigyveno ketagalanai, viena iš Taivano aborigenų genčių. Pirmasis jų kontaktas su vakariečiais buvo XVII a., kuomet jie susidūrė su ispanais, čia įrengusiais fortą, kuris buvo vienas iš Ispanijos Rytų Indijų postų. Nuo 1642 iki 1661 m. ir 16631668 m. Kilungas priklausė olandams.[1][2] Olandai įsirengė savo tris nedidelius įtvirtinimus, mokyklėlę ir paskyrė dvasininką. Mingų dinastijos lojalistui Zheng Chenggong sėkmingai užpuolus pietų Taivane įsikurdinusius olandus, Kilungo fortų įgula pasitraukė į Japonijoje įkurtus olandų prekybos postus. 1663 m. olandai sugrįžo ir sustiprino ankstesnius įtvirtinimus. Tačiau prekyba su Kinija per Kilungą buvo ne tai, ko olandai norėjo, todėl 1668 m. jie pasitraukė savo noru.

1863 m. Čingų imperija Kilunge įsteigė prekybos postą. Čia vyko keletas Prancūzijos-Kinijos karo (18841885 m.) mūšių.

Po 1895 m. Šimonoseki taikos visa Taivano teritorija perėjo Japonijos valdžion. Buvo pradėta sistematiška miesto plėtra. Pradėti penkių etapų Kilungo uosto rengimo darbai. Apie 1916 m. uostamiesčio prekybos mąstai pralenkė net Tamsujų ir Kaosiungą, tokiu būdu Kilungo uostas tapo vienu pagrindinių Taivano prekybinių uostų.[3]

1920 m. Kilungas įgijo miestelio statusą ir įėjo į Taipėjaus prefektūros Kilungo rajono sudėtį, o jau 1924 m. tapo miestu.[3] 1941 m. įsiplieskus Karui Ramiajame vandenyne, Kilungas tapo vienu iš pirmųjų Sąjungininkų bombonešių taikinių ir to pasekoje buvo beveik visiškai sugriautas.[3] 1984 m. pasiektas akmens anglies kasybos pikas. Miestas augo sparčiai, apie 1984 m. uostas pagal konteinerių krovos apimtis buvo 7-as pasaulyje.[4]

Miesto panorama

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Twitchett, Denis Crispin (1978). The Cambridge history of China, Volume 2; Volume 8. Cambridge University Press. Tikrinta 2010-06-12.
  2. "Ming Dynasty and Cheng Cheng kung's Era." Keelung City Government. Nuoroda tikrinta 2010-06-12.
  3. 3,0 3,1 3,2 "Japanese Occupation." Keelung City Government. Nuoroda tikrinta 2010-06-12.
  4. "The Republic of China." Keelung City Government. Nuoroda tikrinta 2010-06-12.
Taivano administracinis suskirstymas Flag of the Republic of China.svg

Provincijos: Fudzianas | Taivanas

Išskirtieji miestai: Gaosiongas | Sinbėjus | Taidžongas | Tainanas | Taipėjus

Taivano provincijos miestai: Dziaji | Dzilongas | Sindžu

Fudziano provincijos apskritys: Dzinmenas | Liandziangas

Taivano provincijos apskritys: Dziaji | Džanghua | Hualianas | Jilanas | Junlinas | Miaoli | Nantou | Penghu | Pingdongas | Sindžu | Taidongas | Taojuanas