Etruskai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Senovės Italijos regionas:
Etrurija/Rasenna
Terracotta sarcophagus in shape of an etruscan woman.jpg
Šalis: Italija (Toskana)
Tautos: etruskai
Kalba: etruskų kalba
Valstybės: Etruskų konfederacija
Miestai: Velzna, Aritimas, Pupluna ir kt.
Etruscan civilization map.png

Etruskai (lot. Etrusci, Tusci; gr. Τυρσηνοί, Τυρρηνοί [Tyrsenoi, Tyrrhenoi], iš šio pavadinimo atsirado Tirėnų jūra, t. y. etruskų jūra]), patys save vadinę rasenna buvo Antikos tauta, kuri gyveno šiaurės vidurio Italijoje dabartiniuose Toskanos, Umbrijos ir Lacijaus regionuose. Šiame regione etruskų kultūra randama tarp 800 m. pr. m. e. ir 100 m. pr. m. e. Vėliau etruskai buvo užkariauti romėnų ir įjungti į Senovės Romos valstybę.

Etruskų istoriją, kalbą ir kultūra tiria etruskologija.

Kilmės teorijos[taisyti | redaguoti kodą]

Jų kilmė, kaip ir kalba, lieka paslaptimi, bet nuo IX a. pr. m. e. jie pasklido po centrinę Italiją. Jie gali būti atkeliavę iš Mažosios Azijos, arba vidurio Europos. Etruskai gali būti ir autochtonai.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Etruskų kapuose rastos freskos, papuošalai ir keramika liudija juos buvus aukštos kultūros ir meno tauta. Pagrindiniai etruskų varžovai buvo pietuose gyvenantys graikai. Etruskų šalis – Etrūrija niekad nebuvo vieninga valstybė – tik laisva miestų konfederacija. Etrūrija klestėjo apie 800–400 m. pr. m. e.

Etruskai statė irigacinę sistemą, didelius akmeninius pastatus, gerus laivus. Jie apdirbo žalvarį, geležį ir kitus metalus. Buvo geri jūrininkai, prekiavo su Graikija ir Artimaisiais Rytais. Ši tauta galėjo naudoti graikų raštą. Po karų etruskai nusilpo ir asimiliavosi su romėnais. Graikų kalbą pakeitė lotynų kalba.

Ankstyvuoju laikotarpiu Romą valdė karaliai. Paskutiniai trys buvo etruskai:

Vikiteka