Kragujevacas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kragujevacas
Крагујевац
Kragujevac architecture.jpg
Miesto architektūra

Kragujevacas
44°01′00″N 20°55′00″E / 44.016667°N 20.916667°E / 44.016667; 20.916667 (Kragujevacas)Koordinatės: 44°01′00″N 20°55′00″E / 44.016667°N 20.916667°E / 44.016667; 20.916667 (Kragujevacas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Serbijos vėliava Serbija
Įkūrimo data: 1476 m.
Meras: Верољуб Стевановић
Gyventojų (2007): 180 252
Plotas: 835 km²
Tankumas (2007): 216 žm./km²
Tinklalapis: kragujevac.org.yu
Commons-logo.svg Vikiteka: KragujevacasVikiteka
Kirčiavimas: Krãgujevacas

Kragujevacas – ketvirtasis pagal dydį Serbijos miestas (po sostinės Belgrado, Novi Sado ir Nišo). Šumadijos regiono centras. Miestas yra įsikūręs prie Lepnicos upės krantų. Kragujevaco miestas dar Osmanų valdymo laikotarpiu buvo žinomas kaip Kraguyevca arba Karacofça.

Nepaisant ganėtinai vėlyvos miesto įkūrimo datos (1476 m.), Kragujevacas yra žinomas kaip miestas kuriame daugelis dalykų buvo atliekama pirmą sykį. Pirmoji šiuolaikinės Serbijos sostinė buvo įkurta Kragujevace (1818-1839 m.), čia taip pat buvo paskelbta ir pirmoji Balkanų konstitucija (1835 m.). Pirmasis naujai nepriklausomos Serbijos universitetas taip pat buvo įkurtas šiame mieste (1838 m.), o prieš tai ir pirmoji vidurinė mokykla (Gimnazija, 1833 m.), Nacionalinis teatras (1835 m.) bei Karo akademija (1837 m.).

Šiuolaikinis Kragujevacas labiausiai žinomas dėl jame vystomos ginklų bei amunicijos gamybos pramonės, o taip pat „Zastava“ automobilių gamyklos, kurioje gaminami Yugo, Floridam Zastava 10 ir Skala automobiliai. 2008 m. šią gamyklą įsigijo kompanija „Fiat“, o naujoji bendrovė buvo pavadinta Fiat Serbija.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Amidža Konak

Ankstyvoji miesto istorija bei viduramžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto vardas kildinamas iš senovinio archiško serbų kalbos žodžio „kraguj“, vienos iš medžioklinių sakalų rūšių pavadinimo, taigi miesto pavadinimo reikšmė – „vanagų perėjimo vieta“.

Kragujevaco miestas per ilgus šimtmečius patyrė neramumų, ne visada išvegdamas aukų. Daugiau nei 200 archeologinių vietų Šumadijos regione, patvirtina, kad pirmosios regiono gyvenvietės siekia paleolito laikotarpį, t. y. buvo įsikūrusios jau daugiau nei prieš 40 000 metų.

Kragujevaco, kaip miesto, pirmasis vardo paminėjimas istoriniuose šaltiniuose siekia viduramžius. 1476 metais miestas buvo paminėtas turkų rašytiniuose šaltiniuose, kur visą XV a. dabartinis Kragujevacas vadinamas „Kragujavdza kaimu“. Pats miestas iškilo bei įgijo savo reikšmę Osmanų imperijos valdymo laikotarpiu (14591804 m.), kuomet tapo Belgrado Sandžako (serb. Санџак (Sandžak)) centru.

Naujieji amžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmoji Kragujevaco Gimnazija

Kragujevacas yra įsikūręs kryžkelėje, tad bėgant amžiams ne kartą buvo niokojamas pro šalį praūžusių karų. Miestas pradėjo klestėti šaliai Serbijai išsilaisvinus nuo turkų valdymo bei paskelbus nepriklausomybę 1818 m., kuomet princas Miloš Obrenović paskelbė miestą naujai susikūrusios valstybės sostine bei pastatė Amidžos rezidenciją. Čia 1835 metais buvo paskelbta pirmoji Serbijos konstitucija bei pirmosios demokratinių rinkimų idėjos. Tuo metu Kragujevacas diegė bei puoselėjo modernias, progresyvias bei laisvas idėjas, kurios atspindėjo daugelio Europos sostinių skelbiamas mintis.

Be svarios politinės įtakos kraštui, Kragujevacas tapo visos Serbijos kultūros bei švietimo centru. Tuo laikotarpiu mieste buvo įsteigta pirmoji vidurinė mokykla (Gimnazija), pirmoji vaistinė bei pirmoji spaustuvė. Kragujevace savo veiklą pradėjo daugelis to meto tarptautinio masto mokslininkų, profesorių, akademikų, meninkų bei politikų.

Miesto vystymosi posūkis įvyko 1851 metais, kuomet Kragujevace buvo įsteigta patrankų liejimo gamykla. Pastarosios vykdoma veikla sąlygojo naujo ekonominio miesto vystymosi eros pradžią. XIX ir XX a. Pagrindinės pramonės šakos buvo siejamos su karo pramone. 1886 m. Kragujevacas tapo vienu iš didžiausių Serbijos eksportuotojų, kuomet ties miestu susikirto Belgrado – Nišo geležinkeliai.

Nauji amžiai atnešė ir naujus karus, kurie savo ruožtu palietė ir miestą. Pirmojo pasaulinio karo metais Kragujevacas dar kartą buvo paskelbtas Serbijos sostine (19141915 m.), čia įsikūrė daugelis valstybinių institucijų. Tačiau karo baisumai neaplenkė miesto – Pirmojo pasaulinio karo metais miestas neteko 15 % savo gyventojų.

Tarpukario periodas[taisyti | redaguoti kodą]

Socialinis gyvenimas, ypač teatras, tarpukario Kragujevace buvo itin gyvybingas. Pirmas ryškus kultūros įvykis pokario Kragujevace buvo Gundulic teatro įsteigimas 1918 metais. Šis teatras mieste gyvavo vos vieną sezoną ir vėliau buvo perkeltas į Belgradą.

1924 metais, sekant Belgrado pavyzdžiu, Kragujevace taip pat buvo įsteigtas Akademinis teatras, kuris turėjo propaguoti šiuolaikines idėjas, modernų požiūrį į vaidybą, gyvą žodį bei repertuarą, kas ilgainiui naujai susikūrusiam teatrui pelnė rimtos meno institucijos vardą. Tuo pačiu laikotarpiu Kragujevace veikė daugelis kitų kultūros bei meno institucijų, kurių augimas bei vystymasis pavertė miestą ne tik pramonės bet ir kultūros centru Centrinėje Serbijoje.

Antrasis Pasaulinis karas ir Kragujevaco žudynės[taisyti | redaguoti kodą]

Paminklas Kruvinojo spalio aukoms atminti

Antrojo pasaulinio karo metais Kragujevacas išgyveno daug išbandymų, tačiau ko gero baisiausias iš jų buvo Spalio žudynės. 1941 m. spalio 20-21 dienomis Kragujevace vykūsių žudynių metu, nacių kareiviai nužudė nuo 2 300 iki 5 000 civilių gyventojų – daugiausia serbų bei romų moterų bei moksleivių.[1][2] Tai buvo vienas baisiausių karo nusikaltimų, įvykdytų Serbijoje nacistinės okupacijos metu. Spalio 21-osios Muziejaus kuratorius Staniša Brkić, 2007 metais išleido knygą, kurioje pateikiami 2 796 aukų vardai bei asmens duomenys.[3] Didžioji dalis žudynių vyko 1941 m. spalio 19-21 dienomis, pagrindine priežastimi buvo skelbiama reakcija į partizanų kovotojų ataką prieš vokiečių kareivius. 50 nužudytų žmonių teko vienam sužeistam nacių kareiviui ir visas šimtas – nukautam. Tarp nužudytų civilių buvo visa berniukų karta, kuri buvo išvesta tiesiai iš mokykloje vykusių pamokų. Nužudytiems moksleiviams skirtas paminklas tapo šiandieninio Kragujevaco simboliu. Šie žvėriški įvykiai vėliau įkvėpė žinomą Serbijos poetą Desanka Maksimović sukurti poemą „Kruvina pasaka“ ("Krvava bajka").

Pokario metai ir dabartiniai laikai[taisyti | redaguoti kodą]

Kragujevaco panorama

Pokario metais Kragujevace buvo vystoma pramonė. Pagrindinės eksporto prekės buvo lengvieji automobiliai, sunkvežimiai, medžioklės ginklai, odos ir tekstilės gaminiai. Didžiausias miesto gamintojas bei darbdavys buvo Zastava automobilių gamykla, teikiantis darbo vietas dešimtims tūkstančių gyventojų. Automobilių pramonė smarkiai nukentėjo Slabodano Miloševičiaus valdymo laikotarpiu taikytų ekonominių sankcijų metu bei buvo faktiškai sunaikinta NATO bombardavimo metu 1999 metais. 2008 metais šią gamyklą įsigijo kompanija Fiat ir naujoji bendrovė buvo pavadinta Fiat Serbija.

Nuo 1976 Kragujevace taip pat atkurta universiteto veikla. Kragujevaco universitete šiuo metu veikia medicinos, inžinierijos, teisės, ekonomikos, filologijos, menų, gamtos mokslų bei matematikos fakultetai.

Lankytini miesto objektai[taisyti | redaguoti kodą]

Šventos Dvasios Nužengimo bažnyčia

Šiuolaikinio Kragujevaco architektūra atspindi dviejų skirtingų – tradicinės (dabar jau faktiškai išnykusios) turkų architektūros bei XIX a. vienos secesijos architektūros stilių sintezę. Šiuolaikinės idėjos taip pat pasireiškia pirmiausia pokario gyvenamųjų namų architektūroje bei šiuolaikiniuose ambicingų architektų sukurtuose biurų pastatuose.

Žymiausios bei svarbiausios lankytinos vietos Kragujevace:

Miesto turgus
  • Šventos Dvasios Nužengimo bažnyčia, kuri buvo pastatyta 1818 metais, kaip princo Milošo dvaro dalis. Bažnyčios interjeras buvo dekoruotas 1818 – 1822 metais. Nauja bažnyčios varpinė buvo pastatyta 1907 metais.
  • Senieji Parlamento Rūmai, kurie buvo pastatyti bažnyčios, kur 1859 metais vyko pirmasis parlamento posėdis, vietoje. Po rekonstrukcijos 1992 metais pastatas savo duris atvėrė kaip miesto muziejus.
  • Princo Milošo 1820 metais pastatyta Amidža Konak – vienas gražiausių tipinės regiono architektūros pavyzdžių Serbijoje, šiuo metu jame patalpinta Nacionalinio Muziejaus ekspozicija.
  • 1860 metais pastatytas Nacionalinis muziejus, kuriame gražiai perteikta vietos tradininės architektūros bei to meto Europos architektūrinių koncepcijų samplaika. Šiuo metu muziejuje eksponuojami archeologiniai radiniai bei meno pavyzdžiai, atspindintys Kragujevaco bei Šumadijos istoriją bei etninę įvairovę. Archeologijos skyriuje surinkta turtinga 10 000 eksponatų kolekcija. Meno skyrius savo ruožtu saugo virš 1000 Serbijos meno pavyzdžių.
  • Pirmosios vidurinės mokyklos (Gimnazijos) pastatas, kuris buvo pastatytas tarp 1885 ir 1887 metų, pagal Civilinės Inžinierijos ministerijos sukurtą projektą.
  • Modernaus Kragujevaco kultūros bei švietimo institucijos: 1835 metais įkurtas Valstybinis serbų teatras (Knjaževsko-srpski teatar), 1866 metais įkurta Nacionalinė biblioteka Vuk Karadžić.
  • „Kragujevaco Spalio“ memorialinis parkas, įkurtas Šumarice, tragiškiems 1941 metų spalio 21 dienos įvykiams atminti.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste žaidžia FK Radnički 1923 ir FK Zastava Kragujevac futbolo klubai.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]