Antonello da Messina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Antonelas da Mesina „Vienuolė annuciate“ (apie 1476, Abatellis rūmai Palermas)

Antonelas da Mesina arba tiesiog Mesina (it. Antonello da Messina, tikr. Antonio di Giovanni de Antonio, 14301479 m. vasario 19 d.) – italų XV a. Ankstyvojo Renesanso dailininkas iš Mesinos, Sicilijos.

Laikoma, kad jis supažindino Italijos dailininkus su aliejinės tapybos technika. Dailininkas garsus eile portretų, kurių žymiausias pavadinimu „Kondotjero portretas“ (1475, Luvras, Paryžius)

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Maža yra žinių apie Antonelos gyvenimą. Dailininkas Antonio di Giovanni de Antonio gimė apie 1430 m. Sicilijos saloje, Mesinos mieste, nuo kurio gaus savo pravardę (Antonello da Mesina liet. reikštų Antonelas iš Mesinos). Apie 1450 m. jis minimas kaip dailininko Niccolò Colantonio mokinys Neapolyje, kur greičiausiai studijavo Provanso ir Nyderlandų dailininkų darbus ir greičiausiai susipažino su Jano van Eiko aliejine tapyba, kurią perims ir pradės naudoti kaip pirmasis reikšmingas italų tapytojas.

„Kondotjero portretas“ (1475, Luvras, Paryžius)

Anksčiausiai žinomas Antonelos darbas yra „Sibiu krucifiksas“ datuotas 1455 m. Apie 1457 m. Antonelas grįžo į gimtąją Mesiną, kur dirbo iki 1474 m. Manoma, kad tuo metu Mesina dar pabuvojo Romoje, kur susipažino su Fra Andželiko ir Piero dela Frančeskos darbais, bei dirbo Redžijo Kalabrijoje. Apie 1460-65 m. nutapė jauno vyro portretą (dabar Civico Malaspina muziejuje, Pavija), kuris tapo prototipu eilei žymių Antonelo portretų.

1474 m. dailininkas dirbo Sirakūzuose, o 1475-76 m. Antonelas persikėlė į Veneciją, kur sužibėjo vietinių dailininkų tarpe, kad net gavo Venecijos valdžios piniginę paramą. Greičiausiai tuo metu dar pabuvo Milane. Venecijoje Antonelas sukūrė žymiausius savo darbus: „Kondotjero portretą“, „Šv. Sebastijono kančios“, San Cassiano bažnyčios altorių ir vadinamąjį „Antverpeno krucifiksą“. Po to dailininkas grįžo į Siciliją, kur sukūrė paskutinį šedevrą − „Vienuolė annunciate“. Antonelas mirė gimtojoje Mesinoje 1479 m. vasario 19 d. Palaidotas Švč. Jėzaus Marijos vienuolyne Mesinoje, tačiau jo kapas pražuvo žemės nuošliaužos metu 1863 m.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Antonelas paliko ryškų pėdsaką Venecijos dailės mokykloje. Taip pat supažindino Šiaurės Italijos dailininkus su aliejinės tapybos technika. Garsiausi Antonelos paveikslai yra vyro portretai, prisodrinti subtiliu psichologiškumu ir menine įtaiga. Vienas šių portretų darė tokį įspūdį, kad buvo pavadintas kondotjero (kondotjerai - žiaurumu garsėję Viduramžių Italijos samdinių kariniai vadai), o viename portretų galima pažinti Mona Lizos šypsenos šešėlį. „Šv. Sebastijono kančių“ ir „Antverpeno krucifikso“ figūros savo realistiškumu pranašavo Aukštąjį Renesansą. „Vienuolė annuciate“ paveiksle nepaprastai įtaigiai pavaizduotas pertrauktos vienuolės portretas, skaitančios angelo Gerąją naujieną (it. annunciate).

Darbų galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Antonello da Messina – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka