Spagečiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Verdami spagečiai

Spagečiai (it. Spaghetti) – ilgi ir ploni makaronai, ypač paplitę Europoje. Pavadinimas italų kalba pažodžiui reiškia siauros juostelės.

Yra populiari, tačiau neteisinga legenda, kad spagečius į ItalijąKinijos atvežė Markas Polas.[1]

Spagečiai, kaip labai populiarus valgis, dažnai minimi populiariojoje literatūroje. Vienas garsiausių atvejų yra 1957 metų BBC balandžio pirmosios pokštas, kad tais metais makaronai ypač gerai užderėjo, nes beveik nebuvo vabalo-kenkėjo makaroninio straubliuko. Žmonės po to ėmė skambinti į redakciją klausdami, kaip reikia auginti spagečius.

Vartojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spagečiai paprastai parduodami džiovinti, o ruošiant maistui, verdami pasūdytame vandenyje, kol suminkštėja. Kaip pirmasis patiekalas dažnai patiekiami su pomidorų padažu, sūriu. Tai vienas iš žinomiausių itališkos virtuvės patiekalų. Kartais, kaip ir kiti makaronai, jie naudojami vietoje garnyro.

Europoje ir JAV spagečiai dažniausiai valgomi su šaukštu ir šakute. Daugumoje kitų kultūrų – tik su šakute, o rytų šalyse – lazdelėmis. Valgant šaukštu ir šakute, makaronai apvyniojami aplink šakutę, ją sukant. Šaukštas skirtas prilaikymui, į jį atremiama šakutė. Italijoje bei kai kur kitur panašiai apvyniojama ir valgant vien šakute.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.ilovepasta.org/factsaboutpasta.html Archyvuota kopija 2007-04-16 iš Wayback Machine projekto.