Salvator Rosa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Salvatoro Rozos „Autoportretas“ (apie 1647, Metropoliteno meno muziejus, Niujorkas)

Salvatoras Roza (it. Salvator Rosa, 1615 m. Aranela, Italija – 1673 m. kovo 15 d.) – XVII a. italų baroko epochos tapytojas, grafikas. Buvo poetu ir muzikantu. Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose yra jo paveikslas „Šv. Paulius Atsiskyrėlis“ (nuolatinėje ekspozicijoje Radvilų rūmuose).[1]

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Salvatoras Roza gimė 1615 m. Renelos (kitaip Arenelos) kaime prie Neapolio. Jo tėvai Vita Antonio ir Giulia Greca Rosa buvo skurdūs. Šeimoje buvo bent 5 vaikai. Tiksli Salvatoro gimimo data nežinoma, tai galėjo būti birželio 20 arba liepos 21 d. Tėvas Antonio buvo apmokytas architektu. Iš pradžių Salvatoras buvo nusiųstas mokintis į vienuolyną Neapolyje, kur buvo apmokomi skurdžių tėvų vaikai, kad taptu dvasininku (tikriausiai vienuoliu), bet parodė potraukį menams ir mokslų nebaigė. Spėjama, kad pirmąsias dailės pamokas jis galėjo gauti iš giminaičių, kurie buvo menininkai. Vienas jų, Francesco Francanzano, buvo Riberos mokiniu ir Salvatoras greitai pradėjo mokintis pas Chosę de Riberą ir Aniello Falcone. Pirmasis paveikė jo stilių, o antrasis − tematiką (batalinės scenos). Kai kurie šaltinia teigia, kad būdamas 18 metų, mirus tėvui ir šeimai dar labiau nugrizdus į skurdą, Salvatoras Roza esą klajojo po pietų Italiją ir buvo prisijungęs prie plėšikų gaujos.

Neapolyje Salvatoras Roza kantriai dirbo norėdamas išlaikyti šeimą. Čia jo eskizus pastebėjo tuo metu žymus ir aukštai vertintas dailininkas Lanfranco, kuris paskatino Salvatorą keltis į Romą. 1634-36 m. Roza buvo Romoje, po to grįžo į Neapolį. Šiuo laikotarpiu tapė peizažus. 1638-39 m. gyveno Romoje, buvo patronuotas Viterbo vyskupo Francesco Maria Brancaccio, kurio užsakymu sukūrė kelis religinius paveikslus. Roza buvo muzikantas ir aktorius, rašė pjeses, satyras ir vienu metu tapo žymiu Romoje. 1639 m. karnavalo metu išjuokė vieną įtakingiausių ir garsiausių Romos menininkų Berninį. Greičiausiai dėl to paliko Romą ir 1640-46 m. dirbo Florencijoje ir jos apylinkėse. 1646 m. grįžo į Neapolį. Yra romantinė istorija apie tai, kad Salvatoras Roza, kartu su kitais dailininkais, dalyvavo 1647 m. Neapolio maište prieš Ispanijos valdžią. 1649 m. Roza grįžo į Romą, kur tapė didelių matmenų paveikslus istorinėmis senovės Graikijos temomis. Tarpais lankydavosi Florencijoje. 1660 m. Salvatoras Roza pradėjo užsiimti grafika ir paruošė sėkmingų graviūrų seriją. Viso sukūrė apie 100 raižinių.[2]

Salvatoras Roza mirė 1673 m. kovo 15 d. Prieš mirtį vedė Lukreciją, kuri buvo 2 jo vaikų motina. Palaidotas Romos Santa Maria degli Angeli e dei Martiri bažnyčioje. Jo peizažai turėjo įtakos Europos dailei. Roza XIX a. buvo laikomas vienu romantizmo pirmtakų.

Darbų galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Salvator Rosa – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka