Guidžou
| Guidžou 贵州省 |
|
|---|---|
| Valstybė: | |
| Administracinis centras: | Guiyang |
| Prefektūros: | 9 |
| Gubernatorius: | Lin Shusen |
| KKP komiteto sekretorius: | Shi Zongyuan |
| Gyventojų : | 37 927 000 |
| Plotas: | 176 100 km² |
| Tankumas : | 215 žm./km² |
| ISO 3166-2: | CN-52 |
| Tinklalapis: | [1] |
| GuidžouVikiteka | |
Guidžou (kinų k. supapr.: 贵州; trad.: 貴州; pinyin: Gùizhōu) – provincija pietvakarinėje Kinijos dalyje. Plotas – 176,1 tūkst. km²; 37,9 mln. gyventojų (2009). Sostinė – Guijangas.
Turinys |
Administracinis suskirstymas [taisyti]
Guidžou provincija padalinta į 9 prefektūrų, 88 sričių ir 1543 savivaldybių lygmens administracinius vienetus.
Prefektūrų lygmens vienetai:
- Guijango miestas (贵阳市 Guìyáng Shì)
- Liupanšui miestas (六盘水市 Liùpánshuǐ Shì)
- Dzuni miestas (遵义市 Zūnyì Shì)
- Anšuno miestas (安顺市 Ānshùn Shì)
- Bidzie prefektūra (毕节地区 Bìjié Dìqū)
- Tongženo prefektūra (铜仁地区 Tóngrén Dìqū)
- Čiandongnano miao ir dong autonominė prefektūra (黔东南苗族侗族自治州 Qiándōngnán Miáozú Dòngzú Zìzhìzhōu)
- Čiannano (Pietų Čian) buji ir miao autonominė prefektūra (黔南布依族苗族自治州 Qiánnán Bùyīzú Miáozú Zìzhìzhōu)
- Čiansinano (Pietvakarių Čian) buyei ir miao autonominė prefektūra (黔西南布依族苗族自治州 Qiánxīnán Bùyīzú Miáozú Zìzhìzhōu)
Geografija [taisyti]
Provincijoje dominuoja kalnai. Labiau kalnuota vakarinė dalis, rytuose ir pietuose daugiau lygumų. Vakarinė provincijos dalis priklauso Junnano-Guidžou plynaukštei.
Klimatas drėgnas, subtropinis. Metų laikų kaitos beveik nesijaučia. Vidutinė metinė temperatūra svyruoja tarp 10 ir 20 °C. Sausį būna 1–10 °C, liepą – 17–28 °C.
Guidžou ribojasi su Sičuanu, Čongčingu, Junnanu, Guangsi ir Hunanu.
Ekonomika [taisyti]
Guidžou – gana skurdi provincija, ypač palyginus su provincijomis pakrantėmis. 2004 m. BVP buvo 159,2 mln. juanių (apie 53 mln. litų). BVP vienam gyventojui – 3568 juanių (apie 1200 Lt) – yra mažiausias visoje Kinijoje.
Svarbiausią vietą užima miškininkystė ir medienos produkcija, taip pat elektros energijos gamyba, kalnakasyba (anglys, gipsas ir kt.)
Demografija, kultūra, turizmas [taisyti]
Guidžou provincija pasižymi etninių mažumų gausa. Mažumos sudaro 37 % visų gyventojų, tarp jų – jao, miao, i, čiangai, dongai, džuangai, buji, bai, tudziai, gelao ir šujai. 55,5 % visos teritorijos sudaro šių etninių grupių autonominiai regionai.
Turistų lankomi dongų miestai, dengti tiltai. Lankytojus į provinciją taip pat traukia etninių mažumų šventės. Pirmąjį mėnulio kalendoriaus mėnesį į rytus nuo Guijango esančiame Kaili mieste vyksta bulių kautynės, žirgų lenktynės, tradicinės muzikos bei teatro pasirodymai.
Guidžou gaminamas vienas garsiausių kiniškų alkoholinių gėrimų – Maotai.
Nuorodos [taisyti]
| Kinijos Liaudies Respublikos administracinės teritorijos | |
|---|---|
|
Provincijos: Anhui | Činghai | Dziangsi | Dziangsu | Dzilinas | Džedziangas | Fudzianas | Gansu | Guangdongas | Guidžou | Hainanas | Hebėjus | Heilongdziangas | Henanas | Hubėjus | Hunanas | Junanas | Liaoningas | Sičuanas | Šandongas | Šansi | Šensi | Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas |
|