Šamanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Samių šamanas
Altajaus šamanų plakimas gongu. Muzika buvo vienas iš būdų, kaip Sibiro šamanai pasiekdavo transą, savihipnozę.

Šamanas (skr. šramana 'asketas, elgetaujantis vienuolis') – šamanizmo žynys, burtininkas, tarpininkas tarp žmonių ir dvasių.

Šamano funkcijos: padėti žmonėms jų labui palenkti dvasias, paveikti gyvulių ir žmonių vaisingumą, medžiotojui išmelsti laimikį, žemdirbiui – palankų orą, išgydyti ligonį, išvarant piktąsias dvasias, amuletams, ginklams suteikti stebuklingą galią.

Daugelyje grupių šamanai buvo aukštesni už karo vadą. Šamanas kartais veikdavo kaip žynys ir net kaip žynys-karalius. Kai kurios vėlesnės gentys turėjo tiek ankstyvesniuosius šamanus-kerėtojus (aiškiaregius), tiek vėliau atsiradusius šamanus-žynius.

Šamanas sakosi ekstazės būsenoje bendraująs su dvasiomis, atlieka tam tikrą maginį ritualą, dėvi ypatingus drabužius, papuošalus.[1]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Šamanas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 529 psl.