Lytis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Lytis – biologinė sąvoka, apibūdinanti priklausomybę vienai iš dviejų gyvųjų būtybių gimčių: vyriškajai arba moteriškajai. Tai būdinga didžiajai daliai gyvūnų rūšių ir kai kuriems augalams. Lytis yra esminis skirtumas tarp tos pačios rūšies individų, sąlygojantis jų anatominį sudėjimą ir reprodukcinę funkciją. Tai yra visuma genetiškai nulemtų individo požymių.

Paprastai, moteriškos lyties individais yra vadinami tie, kurie gamina didesniąją gametą – lytinę ląstelę, o vyriškos lyties – gaminantys mažesniąją gametą.

Žodžio kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Lytis yra daiktavardis, kilęs nuo veiksmažodžio lieti („daryti ką iš sulydytos masės, formuoti“). Šis žodis nėra etimologiškai susijęs su žodžiu lytis, vartojamu ledo gabalui nusakyti (pastarasis kilęs nuo lieti reikšmės „pilti, laistyti“ arba lyti – „tirpti“). [1]

Žmogaus lytis[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal priklausomybę lyčiai, tarp žmonių išskiriama:

Priklausomybė vienai iš lyčių yra susijusi ne tik su anatominiais ir fiziologiniais skirtumais, tačiau ir skirtinga elgsena bei mąstymu.

Lytis yra nulemiama apvaisinimo metu, susiliejant lytinėms ląstelėms. Lytį nulemia vyro lytinė ląstelė - spermatozoidas: jeigu jame yra X lytinė chromosoma, pradedama moteriška gyvybė, jeigu Y - vyriška (apvaisinimo metu dažniau pradedama vyriška gyvybė, tačiau dėl dažnesnių persileidimų ir kitų problemų nėštumo metu, berniukų gimsta tik nežymiai daugiau nei mergaičių). Atitinkamai pradeda vystytis žmogaus lytinė sistema: lytinės liaukos vystosi taip, kad gamintų arba spermatozoidus, arba kiaušialąstes; jos taip pat nulemia lytinių hormonų gamybos intensyvumą. Dėl šių hormonų poveikio atitinkamai vystosi kūno sudėjimas ir lytiniai organai (pirminiai lytiniai požymiai). Lytinės brandos metu šie hormonai taip pat lemia antrinių lytinių požymių atsiradimą ir vystymąsi. Sulaukus lytinės brandos vaikinų ir merginų santykis išsilygina, o maždaug nuo 30 m. amžiaus vyrų pradeda mažėti lyginant su moterimis.

Lyčių skirtumai visuomenėje pasireiškia įvairiai. Vyrai paprastai būna stipresni, labiau linkę vadovauti, kariauti, varžytis, rizikuoti ir pan. Moterys labiau rūpestingos, jautresnės, lengviau prisitaikančios, paklusnesnės. Lytis iš dalies lemia ir žmonių aprangą, elgesio normas, mąstymo stereotipus ir kt. Taip pat pastebėtina, kad vyrai dažniau ir sparčiau siekia lytinių santykių nei moterys. Kaip ir daugelis socialinių dalykų, šie priklauso nuo kultūros.

Lyties determinacija kituose organizmuose[taisyti | redaguoti kodą]

Kaip ir žmogui, kitiems žinduoliams būdinga XY lyties determinacijos sistema, kai individai, turintys dvi X chromosomas yra patelės, o turintys X ir Y - patinai. Individo lytį lemia Y chromosomos buvimas arba nebuvimas. Patelės vadinamos homogametine lytimi, kadangi visos jų gaminamos gametos (kiaušialąstės) turi X chromosomą, tuo tarpu patinai - heterogametine lytimi, nes jų gametos (spermatozoidai) turi skirtingas lytines chromosomas - arba X, arba Y. Ančiasnapių lyties determinacijos sistema skiriasi nuo likusių žinduolių ir nėra iki galo išaiškinta.

Vabzdžiams būdinga X0 lyties determinacijos sistema (0 žymi chromosomos nebuvimą). Patelės turi dvi X chromosomas, o patinai - vieną X chromosomą. Kai kurie vabzdžiai, pavyzdžiui, vaisinės muselės, turi Y chromosomą, tačiau ir šiuo atveju lytį lemia ne ji, o X chromosomų skaičius (individas, turintis chromosomas XXY būtų patelė, o vieną X chromosomą turintis - patinas; žinduoliuose būtų atvirkščiai).

Paukščių ir kai kurių žuvų lytį lemia ZW lyties determinacijos sistema. Šiuo atveju patinai yra homogametinė lytis (turi 2 Z chromosomas), o patelės - heterogametinė lytis (turi Z ir W chromosomas).

Haploidinė-diploidinė lyties determinacijos sistema būdinga bitėms. Bičių tranai vystosi iš neapvaisintų haploidinių kiaušialąsčių, o darbininkės ir motinėlės (patelės) - iš apvaisintų kiaušialąsčių.

Kai kurių organizmų lytis nulemiama ne genetiškai, o aplinkos veiksnių. Pavyzdžiui, temperatūra lemia kai kurių roplių (pvz., aligatorių) lytį. Kai kurios žuvys gali keisti lytį gyvenimo eigoje priklausomai nuo įvairių veiksnių.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Vincas Urbutis. Baltų etimologijos etiudai // Vilnius, „Mokslas“, 1981. 130-131 p.

Vikiteka