Chelmo gubernija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Chelmo gubernija
rus. Холмская губерния
lenk. Gubernia chełmska
Coat of Arms of Lublin gubernia (Russian empire).png
 
Coat of Arms of Siedlce gubernia (Russian empire).png
1912 – 1915 Wappen Deutsches Reich - Reichsadler 1889.png
 
Austria-Hungaria transparency.png
RUS gubernia chełmska COA.png
Gubernia chełmska.png
Gubernija 1912-1915 m.
Valstybė: Rusijos imperija
Provincija: Lenkijos Kongreso karalystė
Administracinis centras: Chelmas
Apskritys: 8 (1912)
Gubernatorius: Chelmo gubernatorius
1912-1915: Medium Coat of Arms of Congress Poland.svg Lenkijos Kongreso karalystė
1915: Lesser Coat of Arms of Russian Empire.svg Kijevo generalgubernija
Gyventojų: 703 000 (1909)
Plotas: 10 460 km² ({{{plotasmetai}}})

Chelmo gubernija (rus. Холмская губерния, lenk. Gubernia chełmska) – buvo Rusijos imperijos administracinis teritorinis vienetas, egzistavęs 19121915 metais. Centras – Chelmas. Guberniją sudarė 8 apskritys.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Gubernija sudaryta 1912 m. liepos 6 d. iš rytinių Sedlcų gubernijos ir rytinių Liublino gubernijos žemių. Gubernijos įkūrimo iniciatorius buvo Chelmo stačiatikių vyskupas Eulogijus (Georgijevskis), kuris matė kad stačiatikybė regione praranda įtaką, nes po 1875 m. unitų bažnyčios panaikinimo dauguma unitų pasirinko tapti katalikais, o ne stačiatikiais.

Kita gubernijos įkūrimo priežastis buvo ta, kad šiose žemėse gyveno daug ukrainiečių. Prieš karą 1914 m. gubernijoje gyveno 50,1 % ukrainiečių, 30,5 % lenkų ir 15,8 % žydų. Įkurdami guberniją rusai siekė visiškai surusifikuoti gubernijos žmones ir taip užkirsti kelią galimam šių žemių praradimui esant dideliam kariniui konfliktui. 1915 m. balandžio 4 d. gubernija buvo prijungta prie Kijevo generalgubernijos, tačiau dėl prasidėjusio I pasaulinio karo faktiškai tas prijungimas įvyko tik ant popieriaus. Vokietijos imperijai užėmus šias žemes, šiaurinė gubernijos dalis prijungta prie Oberosto, o pietinė prie Liublino generalgubernijos. Pasibaigus karui dėl šių žemių kovojo Vakarų Ukrainos liaudies respublika, Antroji Lenkijos respublika ir Tarybų Rusija, nuo 1919 m. visos šios žemės atiteko Lenkijai ir buvo prijungtos prie Liublino vaivadijos.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Gyventojų tautinė sudėtis pagal apskritis[taisyti | redaguoti kodą]

Gubernijos gyventojų tautinė sudėtis atskirose apskrityse pagal 1897 m. surašymą.[1]:

Tautybė Lenkai Ukrainiečiai Žydai Rusai Vokiečiai
Bilgorajaus 62,7 % 20,8 % 9,3 % 6,9 %
Palenkės Bialos 33,8 % 38 % 21,7 % 5,6 % 0,2 %
Hrubiešuvo 23,1 % 59,6 % 14,5 % 1,9 %
Chelmo 34,5 % 33,4 % 12,7 % 6,3 % 12,7 %
Vlodavos 21,4 % 55,7 % 15,9 % 2,3 % 4,3 %
Konstantinuvo 53,4 % 30,5 % 13,3 % 2,6 % 0,03 %
Liublino Tomašuvo 36,5 % 49,5 % 11,1 % 2,5 %
Zamostės 73,9 % 7,7 % 12,2 % 5,6 %

Gyventojų skaičius apskrityse[taisyti | redaguoti kodą]

Gubernijos gyventojų skaičius apskrityse ir miestuose pagal 1897 m. surašymą.

Nr. Apskritis Miestas Plotas
varstai
Gyventojai
1 Bilgorajaus Bilgorajus (5 846 žm.) 1 500,8 96 332
2 Palenkės Bialos Palenkės Biala (13 090 žm.) 1 311 76 687
3 Hrubiešuvo Hrubiešuvas (10 639 žm.) 10 639 101 392
4 Zamostės Zamostė (14 705 žm.) 1 569,6 119 783
5 Liublino Tomašuvo Liublino Tomašuvas (6 233 žm.) 1 213,4 98 783
6 Chelmo Chelmas (18 452 žm.) 1 865,9 137 585
7 Konstantinuvo Palenkės Januvas (7 919 žm.) 1 725,5 117 144
8 Vlodavos Vlodava (6 673 žm.) 1 900,1 98 035

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Norman Davies, God’s Playground: A History of Poland, Columbia University Press, 2005, ISBN 0-231-12819-3, Print, p.278
  • Roman Dmowski, Polityka polska i odbudowanie państwa. Przedmową do obecnego wydania i komentarzem opatrzył Tomasz Wituch, t. I, Warszawa 1988, s. 72.
  • A. Wrzyszcz, Gubernia chełmska. Zarys ustrojowy, Lublin 1997.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]