Terespolis (Lenkija)

Terespolis lenk. Terespol
Seni mediniai namai
Terespolis 52°05′00″ š. pl. 23°34′00″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Liublino vaivadija
Apskritis	Palenkės Bialos apskritis
Gyventojų (2011)	5 886
Plotas	10,11 km²
Tankumas (2011)	582 žm./km²
Altitudė	131 m
Pašto kodas	PL 21-550
Tinklalapis	www.terespol.pl
Vikiteka	Terespolis

Kitos reikšmės – Terespolis (reikšmės).

Švč. Trejybės bažnyčia

Terespolis (lenk. Terespol, blrs. Тэрэспаль, ukr. Тере́спіль) – miestas ir miesto tipo valsčius Lenkijos rytuose, Palenkės Bialos apskrityje, Liublino vaivadijoje. Miestas įsikūręs ant kairiojo Vakarinio Bugo upės kranto, kitoje upės pusėje įsikūręs Baltarusijos miestas Brestas. Miestas išsidėstęs Bresto Polesės geografiniame regione. Mieste veikia Terespolio-Bresto geležinkelio pasienio punktas ir Terespolio-Bresto kelių pasienio punktas. Mieste įsikūręs Terespolio katalikų dekanatas ir Terespolio stačiatikių dekanatas. Per miestą eina greitkelis Europos kelias .

Istorija

Miestas įkurtas XIII amžiuje. Nuo XIV a. iki 1566 m. miestas priklausė priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, o nuo 1566 m. iki 1795 m. Bresto vaivadijai. XVI a. įkurta Terespolio Šv. Apaštalo Jono Teologo parapija. 1607 m. įkurta Terespolio Švč. Trejybės parapija. Miestas priklausė Čartoriskių, Sluškų ir Flemingų giminėms. Vilniaus kaštelionas Juozapas Boguslavas Sluška suteikė miestui Terespolio pavadinimą savo žmonos Teresos garbei. 1697 m. gyvenvietei suteiktos miesto teisės.

1745 m. pastatyta Terespolio Šv. Apaštalo Jono Teologo cerkvė. 1794 m. mieste įvyko Terespolio mūšis. Nuo 1795 m. iki 1809 m. miestas priklausė Austrijos karalystės Vakarų Galicijai. 1809–1816 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Sedlcų departamentui. 1816–1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Palenkės vaivadijai. 1837–1844 m. priklausė Palenkės gubernijai, kuri 1844 m. prijungta prie Liublino gubernijos. 1867 m. miestas prijungtas prie naujai sukurtos Sedlcų gubernijos, kuriai priklausė iki 1912 metų.

XIX a. mieste buvo vykdomos Bresto tvirtovės įrengimų statybos. 1871 m. atidaryta Terespolio geležinkelio stotis. 1892 m. pastatyta Terespolio Dievo Prisikėlimo koplyčia. 1912–1915 m. priklausė Chelmo gubernijai. 1915–1919 m. priklausė Oberostui. 1919–1939 m. priklausė II Lenkijos Respublikos Liublino vaivadijai. Iki II pasaulinio karo mieste veikė Terespolio žydų kapinės. 1939–1945 m. priklausė Trečiojo Reicho Generalgubernijai. 1945–1975 m. priklausė Lenkijos Liaudies Respublikos Liublino vaivadijai. 1975–1998 m. priklausė Palenkės Bialos vaivadijai. Nuo 2003 m. naudojamas Terespolio miesto herbas.

Paviršiaus struktūra

Pagal 2002 metų duomenis valsčiaus plotas yra 10,2 km², iš kurių:

• ariama žemė: 56 %
• miškai: 4 %
• vandens telkiniai ir pastatai: 40 %

Valsčius sudaro 5,13 % apskrities teritorijos.

Gyventojai

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:

Aprašymas	Bendrai		Moterys		Vyrai
Gyventojai	6 002	100 %	3 090	51,5 %	2 912	48,5 %
Gyventojų tankumas (Gyv./km²)	588,4		302,9		285,5

Tautinė sudėtis

1921 m. gyveno 1 919 žmonės: lenkai – 55,8 % (1 071); žydai – 40,6 % (780); rusai – 1,5 % (28); kiti – 2,1 % (40).

1897 m. gyveno 4 107 žmonės: žydai – 62,7 % (2 579); rusai – 16,7 % (686); lenkai – 11,2 % (460); ukrainiečiai – 7,3 % (302); mordviai – 1,1 % (47); kiti – 0,8 % (33).

Tarptautinis bendradarbiavimas

• Brestas, Baltarusija

• 
  Dievo Prisikėlimo kapinių koplyčia
• 
  Šv. Apaštalo Jono Teologo cerkvė
• 
  Terespolio geležinkelio stotis
• 
  Bresto tvirtovės įrengimai
• 
  Paminklas miesto 300 metų jubiliejaus proga
• 
  Paminklas sovietiniams kareiviams