Mazovijos vaivadija
Kitos reikšmės – Mazovijos vaivadija (reikšmės).
| Mazovijos vaivadija Województwo mazowieckie | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lenkija
| ||||||
| Administracinis centras | Varšuva | ||||||
| Pavietai | 37 | ||||||
| Įkūrimo data | 1999 m. | ||||||
| Gyventojų | 5 316 840 | ||||||
| Plotas | 35 558,47 km² | ||||||
| Tankumas | 150 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis | www.mazovia.pl | ||||||
 Vikiteka |
Mazovijos vaivadijaVikiteka | ||||||
Mazovijos vaivadija (lenk. województwo mazowieckie) – didžiausia ir labiausiai apgyvendinta Lenkijos vaivadija, esanti šalies rytinėje dalyje. Centras – Varšuva. Vaivadija sudaro 11,4% šalies teritorijos. Šiaurėje ribojasi su Varmijos Mozūrų vaivadija, šiaurės vakaruose – Kujavijos Pamario vaivadija, pietvakariuose – Lodzės vaivadija, pietuose – Švento Kryžiaus vaivadija, pietryčiuose – Liublino vaivadija, o šiaurės rytuose – Palenkės vaivadija.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo V a. pr. m. e. iki X a. rytinėje ir šiaurinėje dabartinės vaivadijos teritorijoje gyveno baltų gentys jotvingiai, galindai ir prūsai. Antrame mūsų eros amžiuje palei Vyslą link jos aukštupio įsikūrė ir plito toliau gotai,perskirdami baltų genčių apgyvendintą plotą.Šios vaivadijos teritorijoje esančias žemes į rytus nuo Vyslos upės X a. pabaigoje užkariavo lenkų kunigaikštis Meška I. Nuo X a. iki 1526 m. didžioji dalis dabartinės vaivadijos žemių priklausė Lenkijos karalystės Mazovijos kunigaikštystei. Nuo 1529 m. iki 1795 m. Mazovijos vaivadijai. Nuo 1795 m. iki 1807 m. šiaurinė vaivadijos dalis priklausė Prūsijos karalystės Naujajai Rytų Prūsijai, rytinė Pietų Prūsijai, pietinė Austrijos karalystės Vakarų Galicijai. 1807–1816 m. šiaurės rytinė dalis priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui, pietrytinė Sedlcų, pietinė Radomo, vidurinė Varšuvos ir vakarinė Plocko departamentui.
1816–1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, Mazovijos vaivadijai ir Plocko vaivadijai. 1837–1844 m. priklausė Augustavo gubernijai, Mazovijos gubernijai ir Plocko gubernijai. 1844–1867 m. priklausė Augustavo gubernijai, Radomo gubernijai, Plocko gubernijai ir Varšuvos gubernijai. 1867–1915 m. priklausė Lomžos gubernijai, Radomo gubernijai, Sedlcų gubernijai, Plocko gubernijai ir Varšuvos gubernijai.
1915–1918 m. šiaurinė dalis priklausė Vokietijos imperijos Varšuvos generalgubernijai, o pietinė dalis Liublino Generalgubernijai. 1918–1939 m. priklausė II Lenkijos Respublikos Varšuvos vaivadijai ir Liublino vaivadijai. 1939–1945 m. šiaurinė dalis priklausė Trečiojo Reicho Rytų Prūsijai, o pietinė Generalgubernijai.
1945–1975 m. priklausė Lenkijos Liaudies Respublikos Varšuvos vaivadijai. 1975–1998 m. priklausė Varšuvos, Plocko, Cechanuvo, Ostrolenkos, Sedlcų ir Radomo vaivadijoms.
Dabartinė vaivadija įkurta 1999 m. sausio 1 d. sujungiant Varšuvos, Plocko, Ciechanovo, Ostrolenkos, Siedlcės ir Radomo vaivadijas remiantis 1998 m. Vietinės valdžios reorganizacijos aktu. Vaivadijos vardas kilo nuo tradicinio regiono pavadinimo Mazovija, tačiau jos ribos nesutampa su istoriniu Mazovijos regionu: pietinė vaivadijos dalis su Radomo miestu priklauso istoriniam Mažosios Lenkijos regionui, o Mazovijai priklausanti Lomža ir jos apylinkės dabar yra Palenkės vaivadijoje.
Dalis dabartinių Losicės, Sedlcų, Palenkės Sokoluvo ir Vengruvo apskričių žemių nuo XIII–XIV a. iki 1569 m. Liublino unijos priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei.
Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vaivadija sudaryta iš 37 apskričių ir 5 miestų-apskričių. Vaivadijoje yra 314 valsčių, iš kurių 35 miesto tipo, 50 kaimo-miesto ir 229 kaimo tipo.
_COA.svg){kind=small}
Miestai-apskritys
Miestai ir miesteliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vaivadijoje yra 85 miesto statusą turinčios gyvenvietės, 5 iš jų sudaro atskirus miestus-apskritis ir 30 miesto tipo valsčius.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Vaivadijos miestai -
Gyventojų tankumas 2007 metais -
Gyventojų tankumas pagal valsčius 2006 metais -
Gamtinis vaivadijos žemėlapis -
Varšuva -
Radomas -
Plockas -
Sedlcės -
Pruškuvas -
Narevo ir Vyslos upių santaka
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Apskrities statistika (Polskawliczbach.pl)
.svg)