Volynėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Slav-7-8-obrez.png

Volynėnai (ukr. волиня́ни, волинці) – rytų slavų genčių sąjunga, minima seniausiuose Rusios ir Bavarijos metraščiuose. Pagal pastaruosius volynėnai X a. turėjo apie 70 tvirtovių. Kai kurie istorikai mano, kad volynėnai ir bužanai buvo dulebų palikuonys.

Volynėnai gyveno Volynės regione, kuris apėmė šių dienų rytų Lenkiją, vakarų Ukrainą ir Pietų Baltarusiją.

Pagrindiniai volynėnų miestai buvo Volynė ir Volynės Vladimiras. Archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad volynėnai užsiminėjo žemdirbyste ir gausiais amatais, pvz., kalvyste, metalo liejimu, puodininkyste.

981 m. volynėnai buvo Kijevo kunigaikščio Vladimiro I pajungti ir tapo Kijevo Rusios dalimi. Vėliau volynėnų teritorijoje susikūrė Haličo-Volynės kunigaikštystė.