Palenkės Biala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Palenkės Biala
lenk. Biała Podlaska
   POL Biała Podlaska COA.svg      POL Biała Podlaska flag.svg   
Biala-Podl-08030824.jpg
Prie pagrindinės aikštės

Palenkės Biala
52°02′00″N 23°08′00″E / 52.033333°N 23.133333°E / 52.033333; 23.133333 (Palenkės Biala)Koordinatės: 52°02′00″N 23°08′00″E / 52.033333°N 23.133333°E / 52.033333; 23.133333 (Palenkės Biala)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: link={{{alias}}} Liublino vaivadija
Gyventojų (2014[1]): 57 658
Plotas: 49,40 km²
Tankumas (2014[1]): 1 167 žm./km²
Altitudė: 137–150 m
Pašto kodas: 21-500, 21-501, 21-502, 21-506, 21-527
Tinklalapis: Biała Podlaska
Commons-logo.svg Vikiteka: Palenkės BialaVikiteka
Radvilų rūmų tvirtovės bokštas
Šv. Onos bažnyčia
Šv. Antano bažnyčia

Palenkės Biala (lenk. Biała Podlaska, brus. Белая, ukr. Біла) – miestas-apskritis rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje. Palenkės Bialos apskrities ir Palenkės Bialos valsčiaus centras.

Išsidėstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas įsikūręs istoriniame Pietinės Palenkės regione, ant Pietinės Palenkės žemumos ir Vakarų Polesės geografinių regionų ribos, kuri eina per Kžnos upę. Miesto centras ir šiaurinė miesto dalis įsikūrusi Pietinės Palenkės žemumos Lukuvo lygumoje, o pietinė dalis Lomazų įdubos geografiniame regione. Miestas yra apie 36 km į vakarus nuo Baltarusijos-Lenkijos valstybinės sienos. Miesto teritorijoje teka Rutkos ir Klukuvos upės.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto pavadinimas kildinamas iš miesto įkūrėjo LDK etmono Piotr Janowicz, pravardės Biały („baltas“). Vėliau miestas buvo vadinamas Biała Radziwiłłowska („Radvilų Biala“) ir Biała Książęca („Kunigaikščių Biala“).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

X a. pabaigoje šias žemes užėmė Kijevo Rusia. Žlugus Kijevo Rusios valstybei šios žemės atiteko Haličo-Volynės kunigaikštystei, kuriai žlungnat XIII-XIV a. dėl šių žemių kovojo LDK, Lenkijos karalystė ir kryžiuočiai. XIV a. pabaigoje šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji kunigaikštystė ir prijungė prie Trakų vaivadijos, kur 1566 m. buvo įkurta Bresto vaivadija, egzistavusi iki 1795 metų.[2][3]

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose gyvenvietė paminėta 1481 metais. Manoma, kad gyvenvietę įkūrė LDK etmonas, Iljiničių šeimos atstovas Piotr Janowicz. 1569 m. miesto valdytojais tapo Radvilos, su kurių valdymo pradžia prasidėjo ir miesto plėtra.

1622 m. pastatyta Palenkės Bialos Radvilų pilis, kurios statybas finansavo miesto valdytojas Aleksandras Liudvikas Radvila. 1628 m. įkurta Palenkės Bialos akademija, kuri nuo 1633 m. veikė kaip Krokuvos universiteto filija. Tai buvo antroji aukštoji mokykla LDK žemėse (po Vilniaus universiteto). Šiuo požiūriu Biala buvo svarbus LDK švietimo centras. Ekonominiu požiūriu Biala irgi buvo išskirtinė - per miestą ėjo pagrindiniai keliai, vedę iš vakarų Europos ir Lenkijos į LDK gilumą ir Maskvą.[4]

Miesto augimą sustabdė 1655-1660 m. vykęs švedų tvanas, miestą niokojo kazokų ir Transilvanijos kunigaikščių kariuomenių antpuoliai. Didiko Mykolo Kazimiero Radvilos rūpesčiu 1670 m. gyvenvietė buvo atstatyta, suteiktos Magdeburgo teisės ir Palenkės Bialos miesto herbas. XVIII a. mieste įkurtos Palenkės Bialos Naujosios žydų kapinės.

Nuo 1795 m. iki 1809 m. šios žemės priklausė Austrijos karalystės Vakarų Galicijai. 1795-1803 m. miestas buvo Palenkės Bialos cirkulo centras. 18091816 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Sedlcų departamentui. 18161837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Palenkės vaivadijai. 18371844 m. priklausė Palenkės gubernijai, kuri 1844 m. prijungta prie Liublino gubernijos.

1867 m. miestas prijungtas prie naujai sukurtos Sedlcų gubernijos, kuris jai priklausė iki 1912 metų. XIX a. pabaigoje mieste įsikūrė carinės Rusijos garnizonas. 1883 m. galutinai nugriauti Radvilų rūmai. 1912-1915 m. priklausė Chelmo gubernijai. 19151919 m. priklausė Oberostui. 19191939 m. priklausė II Lenkijos Respublikos Liublino vaivadijai. Tarpukariu Palenkės Bialoje veikė lėktuvų gamykla ‘’Podlaska Wytwórnia Samolotów’’. Iki II pasaulinio karo mieste veikė Palenkės Bialos Senosios žydų kapinės.

1939 m. rugsėjo 13 d. miestą užėmė vokiečių kariuomenė, bet jau rugsėjo 26 d. pagal Molotovo-Ribentropo pakto susitarimą perdavė miestą sovietams, kuriems šis priklausė iki spalio 10 dienos, kai sovietai miestą vėl perdavė vokiečiams. Sovietų trumpos okupacijos metu buvo išvogta visa lėktuvų gamyklos technika, o pati gamykla paversta griuvėsiais. 19391945 m. priklausė Trečiojo Reicho Generalgubernijai. 19451975 m. priklausė Lenkijos Liaudies Respublikos Liublino vaivadijai. 1957 m. įkurtas Podlasie Biała Podlaska futbolo klubas. 19751998 m. priklausė Palenkės Bialos vaivadijai.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Šv. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia
Geležinkelio stotis
Šv. Kirilo ir Metodijaus cerkvė
Palenkės Bialos akademija
Turgaus aikštė
Pėsčiųjų alėja

2002 m. gyveno 58 311 žmonės:[5]

1921 m. gyveno 13 005 žmonės:[6]

  • lenkai – 51,4% (6 690);
  • žydai – 48,1% (6 258);
  • kiti – 0,4% (57).

1897 m. gyveno 13 090 žmonės:[7]

Religija[taisyti | redaguoti kodą]

Katalikai[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste įsikūrę Šiaurinis Palenkės Bialos dekanatas ir Pietinis Palenkės Bialos dekanatas, kuriuose yra šios mieste veikiančios katalikų parapijos:

Bažnyčios:

Stačiatikiai[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste įsikūręs Palenkės Bialos stačiatikių dekanatas, kuriam priklauso mieste veikianti Palenkės Bialos Šv. Kirilo ir Metodijaus parapija ir jai priklausanti Palenkės Bialos Šv. Kirilo ir Metodijaus cerkvė.

Judaizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto teritorijoje yra dvi geležinkelio stotys: Palenkės Bialos geležinkelio stotis ir Palenkės Bialos Rozžondovos geležinkelio stotis per kurias eina Varšuva-Terespolis geležinkelio linija. Taip pat šalia miesto įsikūręs Palenkės Bialos oro uostas.

Mieste kertasi šie tranzitiniai keliai:

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Rafał Zubkowicz, Elena Vetrova, Aleksadnr Pańko, Andriej Abramczuk: Biała Podlaska – Brześć. Niedokryty wschód. Kraków: Amistad Sp. z.o.o – Program PolskaTurystycza.pl, 2008, s. 67-82. ISBN 978-83-7560-023-0.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]