Nalenčuvas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nalenčuvas
lenk. Nałęczów
   POL Nałęczów COA.svg   
Poland Naleczow - spa park.jpg
Kunigaikščio Juozapo sanatorija

Nalenčuvas
51°17′00″N 22°13′00″E / 51.283333°N 22.216667°E / 51.283333; 22.216667 (Nalenčuvas)Koordinatės: 51°17′00″N 22°13′00″E / 51.283333°N 22.216667°E / 51.283333; 22.216667 (Nalenčuvas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Liublino vaivadija
Apskritis: Pulavų apskritis
Įkūrimo data: 1772
Burmistras: Andžejus Čviekas
Gyventojų (2008): 4 200
Plotas: 13,82 km²
Tankumas (2008): 304 žm./km²
Pašto kodas: 24-140, 24-150
Commons-logo.svg Vikiteka: NalenčuvasVikiteka

Nalenčuvas (lenk. Nałęczów) – miestas Lenkijos rytuose, Pulavų apskrityje, Liublino vaivadija, į šiaurės vakarus nuo Liublino. 4200 gyventojų (2009 m.) Nalenčuvo valsčiaus centras.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Nalenčuvas įsikūręs Vyslos intako Bystros ir Bochotnicos upių santakoje. Apylinkėse įkurtas Kazimiero kraštovaizdžio parkas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Ankstyvaisiais viduramžiais miesto vietoje buvo pilis. 1751 m. apylinkes nupirko Stanislavas Malachovskis, kuris 1775 m. dvarą pavadino savo herbo „Nałęcz“ vardu. Nuo 1775 m. apylinkės priklausė Austrijai, 18091815 m. Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 m. Rusijos imperijai (Lenkijos karalystė). XIX a. pradžioje atradus vandens šaltinių gydomąsias savybes, Nalenčuvas tapo kurortine gyvenviete, kuri XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje tapo madinga kūrybinės inteligentijos poilsio vieta. Nalenčuve gydėsi Mykolas Elvyras Andriolis, Boleslavas Prusas, Henrikas Sienkievičius, Stefanas Žeromskis.

1877 m. nutiestas geležinkelis. Per Antrąjį pasaulinį karą veikė nacių priverčiamojo darbo stovykla. Nuo 1956 m. miesto tipo gyvenvietė, 1963 m. suteiktos miesto teisės.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Žeromskio namas

Žymiausi architektūros paminklai:

  • XVII a. pirmosios pusės dvaro rūmai.
  • Barokinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, statyta 1772 m., 1959 m. pristatytos šoninės navos ir bokštas.
  • Poilsinis ansamblis su barokiniais Malachovskių rūmais, statytais 1777 m. (architektas F. Naksas), perstatytais apie 1879 m. (arch. K. Kozlovskis) ir XIX a. angliškuoju parku. Rūmuose veikia muziejus.
  • Klasicistinio stiliaus gydyklos, statytos apie 1820 m., perstatytos 1879 m. (arch. K. Kozlovskis).
  • Zakopanės stiliaus mediniai statiniai:
    • S. Žeromskio namas, 1905 m., arch. J. Koščicas-Vitkievičius,
    • Šv. Karolio Boromiejaus Pagalbininkės bažnyčia, statyta 1918 m.,
    • Viešbutis, statytas 1882 m. (arch. K. Kozlovskis), perstatytas 1929 m. (arch. S. Grochovičius)
    • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vilos.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Mikroklimato, balneologijos ir purvo terapijos kurortas, kuriame gydomos širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos ligos. Veikia sanatorijos, poilsio namai, pensionatai, 20 ha sveikatingumo parkas. Yra mineralinis vanduo|mineralinio vandens versmės, veikia mineralinio vandens Nałęczowianka ir Cisowianka išpilstymo įmonė. Yra nedidelės maisto pramonės, medienos apdirbimo, 27 prekybos įmonės. veikia turistinis siaurasis geležinkelis, B. Pruso ir S. Žeromskio muziejai. [1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. . Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 19 psl.