Potsdamas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Potsdamas
vok. Potsdam
   Coat of arms of Potsdam.svg      Flag of Potsdam.svg   
Potsdam - Schloss Sanssouci.jpg
Sansusi rūmai

Potsdamas
52°24′0″N 13°4′0″E / 52.4°N 13.06667°E / 52.4; 13.06667 (Potsdamas)Koordinatės: 52°24′0″N 13°4′0″E / 52.4°N 13.06667°E / 52.4; 13.06667 (Potsdamas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė: Brandenburgas
Gyventojų (2008): 152 966
Plotas: 187,27 km²
Tankumas (2008): 817 žm./km²
Altitudė: 35 m
Pašto kodas: 14401–14482
Tel. kodas: 0331
Tinklalapis: www.potsdam.de
Commons-logo.svg Vikiteka: PotsdamasVikiteka
Kirčiavimas: Pòtsdamas

PotsdamasVokietijos miestas, Brandenburgo žemės sostinė. Įsikūręs ant Havelo upės krantų, į pietvakarius nuo Berlyno.

Potsdamas iki 1918 m. buvo Prūsijos karalių ir Vokietijos imperijos kaizerių rezidencija. Mieste gausu sujungtų ežerų ir unikalaus kultūrinio reljefo. Čia taip pat yra Sansusi rūmai – didžiausias pasaulio paveldo objektas Vokietijoje.

Potsdamo Babelsbergo rajonas garsus dėl čia sukuriamų daugybės kino juostų. Nuo XIX amžiaus miestas taip buvo vystomas kaip Vokietijos mokslo centras. Dabar čia veikia 3 aukštosios mokyklos ir per 30 įvairių tyrimų institutų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Naujieji rūmai

Pirmoji gyvenvietė veikiausiai buvo VII amžius amžiuje slavų ir pavadinta Poztupimi vardu. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 993 m. XVI a. čia buvo miestelis su 2000 gyventojų ir nedideliu turgumi. Per Trisdešimtmetį karą buvo sunaikinta pusė Potsdamo.

Daug kas pasikeitė 1660 m., kai Branderburgo kurfiurstas Frydrichas Vilhelmas pasirinko Potsdamą savo medžioklės rezidencijai statyti. Čia taip pat buvo įkurti ir prūsų kariuomenės barakai.

Po 1685 m. Potsdamo edikto į miestą plūstelėjo imigrantų banga. Religinė laisvė priviliojo Prancūzijos hugenotus, pabėgėlius iš Rusijos, Nyderlandų ir Bohemijos. Ediktas skatino gyventojų augimą ir ekonomikos vystymąsi.

Vėliau miestas tapo Prūsijos karališkąja rezidencija. Patys prašmatniausi pastatai, tokie kaip Sansusi, Potsdamo Naujieji rūmai, buvo pastatyti Frydricho Didžiojo valdymo metu.

Kol Berlynas buvo oficiali Prūsijos, o vėliau – Vokietijos imperijos sostine, karališkieji rūmai buvo Potsdame. Čia taip pat buvo ir daug kitų valdžios institucijų. 1914 m. Naujuosiuose rūmuose buvo pasirašyta Pirmojo pasaulinio karo deklaracija. Potsdamas savo „antrosios sostinės“ statuso neteko po karo baigties.

1933 m. Potsdame, Garnisonkirche bažnyčioje įvyko Adolfo Hitlerio ir Paulo von Hinderburgo rankų paspaudimo ceremonija, simbolizuojanti kariuomenės pajėgu ir nacizmo susijungimą. Per Antrąjį pasaulinį karą miestą niokojo kelios bombų atakos.

Cecilenhofo rūmuose 1945 m. vyko garsioji Potsdamo konferencija, kur susitiko Haris Trumenas, Vinstonas Čerčilis ir Josifas Stalinas.

Rytų Vokietijos valdžia stengėsi naikinti prūsų militarizmo paminklus. Po Berlyno sienos pastatymo miestas buvo atskirtas nuo Vakarų Berlyno. Per šaltąjį karą Potsdame, ant Glienicke tilto, buvo apsikeičiama sugautais šnipais.

Po Vokietijos suvienijimo Potsdamas tapo Brandenburgo administracinės žemės sostine. Daug pastangų buvo įdėta atstatant sugriautus paminklus.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Turizmo objektai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]