Pumpėnų valsčius

Koordinatės: 55°56′š. pl. 24°20′r. ilg. / 55.93°š. pl. 24.34°r. ilg. / 55.93; 24.34
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°56′š. pl. 24°20′r. ilg. / 55.93°š. pl. 24.34°r. ilg. / 55.93; 24.34

Pumpėnų valsčius
Laikotarpis: XIX a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Pumpėnai
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Panevėžio apskritis (186?–1915)
Vokietijos imperija Vokietijos imperija
Oberostas Joniškėlio apskritis
Lietuva Lietuva
Biržų-Pasvalio apskritis (1919–1926)
Panevėžio apskritis (1926–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Panevėžio apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Panevėžio apskritis (1944–1947)
Pasvalio apskritis (1947–1950)

Pumpėnų valsčius (rus. Помпянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Pumpėnai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] Po I pasaulinio karo priskirtas Biržų apskričiai, bet svarstant apskričių ir valsčių priklausomybę, 1919 m. birželio 16 d. Pumpėnų valsčius pateikė pageidavimą priklausyti Panevėžio apskričiai, bet priskirtas Pasvalio apskričiai. Po savaitės, birželio 23 d. jam buvo priskirtas nepripažintas Paįstrio valsčius.[2] 1926 m. kovo 2 d. Pumpėnų valsčius perduotas iš Biržų apskrities į Panevėžio apskritį.[3]

Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Joniškėlio rajonui (11 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 6369 683 kiemai [4] 20 seniūnijų 104
1923 m.[5] 208 8224 1759 128 vietovės
1932 m. 187 9000 12 seniūnijų [6]
1949-01-01
(išsamiau)
182 11 apylinkių [7]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[9] Apylinkė, 1949 m.[10]
Adomava Adomavos seniūnija Adomavos apylinkė
Gegabrasta Gegobrostos seniūnija -
Gegužinė Gegužinės seniūnija Gegužinės apylinkė
Jurgėnai Jurgėnų seniūnija Jurgėnų apylinkė
Krikliniai Kriklėnų seniūnija Kriklinių apylinkė
Mickeliūnai Mickeliūnų seniūnija Mickeliūnų apylinkė
Mitkai Mitkų seniūnija Mitkų apylinkė
Pumpėnai Pumpenų seniūnija Pumpėnų apylinkė
Rinkūnai Rinkūnų seniūnija Rinkūnų apylinkė
Smilgeliai Smilgelių seniūnija Smilgelių apylinkė
Stanioniai Stanionių seniūnija -
Talkoniai - Talkonių apylinkė
Vilkiškiai Vilkiškių seniūnija Vilkiškių apylinkė
Iš viso: 12 seniūnijų 11 apylinkių

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1817 Birželiai Rozalija Jasienskytė-Landsbergienė, Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio motina 1904
1852 Birželiai Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, dramaturgas, teatro veikėjas, publicistas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas 1916
1881 Paliukai Juozas Zikaras, skulptorius 1944
1894 Akmenytė Alfonsas Jurskis, radiotechnikas 1966
1896 Vilkiškiai Bronius Gertus, karininkas 1973
1907 Stebeikėliai Bernardas Brazdžionis, poetas 2002
1907 Stanioniai Kazimieras Barėnas, rašytojas, vertėjas 2006
1912 Sereikoniai Juozas Jankus, scenografas 1999
1916 Puodžiūnai Antanas Strabulis, literatūrologas, redaktorius 1999
1928 Kalnas Jonas Aničas, istorikas 2022
1936 Stebeikiai Antanas Račis, enciklopedininkas 2021
1938 Dirvonai Ona Gaučienė, agronomė
1940 Talkoniai Stanislova Domarkienė, gydytoja 2015

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
  2. Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 8
  3. Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 17
  4. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 630–647 psl.
  7. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 93
  8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 632 psl.
  9. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 641 psl.
  10. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 95