Lietuvos dailininkų draugija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvos dailininkų draugija – Lietuvos dailininkų kūrybinis susivienijimas, veikęs 19321938 m. Kaune.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos dailininkų draugijos veikloje dalyvavo vyresniosios kartos dailininkai, siekiantys ginti savo kartos interesus, išlaikyti statusą meniniame gyvenime. Propagavo realistinio meno, akademizmo, natūralizmo principus, konfrontavo su arsininkais, jaunosios kartos dailininkais. Steigėjai: Vladas Didžiokas, Jonas Mackevičius, Jonas Šileika, Adomas Varnas, Juozas Zikaras (pirmininkas). Vadovavo 3 žmonių valdyba. 1933 m. draugija surengė vienintelę savo narių darbų parodą. 1938 m. įsiliejo į Lietuvos dailinkų sąjungą.

Žymesni draugijos nariai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vytautas Bičiūnas, Barbora Didžiokienė, Olga Dubeneckienė, Aleksandras Gordevičius, Vincas Grybas, Jonas Janulis, Antanas Jaroševičius, Petras Kalpokas, Kazys Šimonis, Ignas Šlapelis, Antanas Žmuidzinavičius.[1]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos dailininkų draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 205 psl.