Agresija
 |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius. |
Agresija (lot. aggredi 'užpulti') – griaunanti, destruktyvi veikla, paprastai nukreipta prieš puolamąją pusę. Skiriamos:
- buitinė agresija
- biologinė agresija
- politinė agresija
- informacinė agresija – apibrėžta pastaruoju metu
Buitinė agresija dažnai aiškinama psichologinėmis priežastimis, alkoholio, narkotinių medžiagų poveikiu. Biologinės agresijos pagrindą sudaro išgyvenamumo instinktų visuma.
Politinės agresijos – karų priežastis nagrinėjo dar Karlas Marksas, suabsoliutinęs kovą dėl naujų žemių, kolonijų, privačios nuosavybės. Agresiją skatina ir subjektyvesnės priežastys – istorinė atmintis, nušviečianti praeities konfliktus, kraujo keršto paprotys, religinis fanatizmas ir ekstremizmas, asmenų, prieinančių prie galingų politinių bei ekonominių, karinių svertų psichologinės savybės, žiniasklaidos peršami „stipriojo“ žmogaus stereotipai. Visuomenė turi galimybių kovoti su pastarasiais (pvz., amerikiečių protestai prieš ginklo turėjimo teisę), prieš politinę agresiją (karus) yra nukreiptas pasaulinis taikos šalininkų judėjimas į savo akcijas sutraukiantis šimtus tūkstančių piliečių, kitos pacifistinės organizacijos (pvz., žaliųjų judėjimai ir partijos, „Rusijos motinos prieš karą Čečėnijoje“). Demokratinės visuomenės turi daugiau galimybių priešintis agresijai nei totalitarinės – šimtų skustagalvių neonacių demonstracijos Vokietijoje susilaukia dešimteriopai didesnių tūkstantinių protesto akcijų. Socialinę agresiją tyrinėjo žymus praėjusio amžiaus psichoanalitikas Erichas Fromas.
Lietuvoje aktuali mokinių agresyvaus elgesio, suformuoto netinkamų žiniasklaidos stereotipų, problema.
