Mogiliavas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Mogiliovas)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mogiliavas
brus. Магілёў, rus. Могилёв
   Coat of Arms of Mahiloŭ, Belarus.png      Сцяг г. Магілёў.gif   
Магілёў. Цэнтр.JPG
Mogiliovo rotušė

Mogiliavas
53°54′0″N 30°20′0″E / 53.9°N 30.33333°E / 53.9; 30.33333 (Mogiliavas)Koordinatės: 53°54′0″N 30°20′0″E / 53.9°N 30.33333°E / 53.9; 30.33333 (Mogiliavas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Mogiliavo sritis Mogiliavo sritis
Rajonas: Mogiliavo rajonas
Įkūrimo data: 1267
Gyventojų (2009): 367 000
Plotas: 110,5 km²
Tankumas (2009): 3 321 žm./km²
Pašto kodas: 212xxx / +375 222
Commons-logo.svg Vikiteka: MogiliavasVikiteka
Kirčiavimas: Mogiliãvas
Mogiliavas XIX a. Napoleonas Orda. Mogiliavas
Mogiliavo žydų deportavimas 1941 m.
Trijų šventikų soboras
Geležinkelio stotis

Mogiliavas[1] (Mogiliovas, Mahiliovas; brus. Магілёў, rus. Могилёв, psn. Magiliavas) – miestas rytų Baltarusijoje, į rytus nuo Minsko, abipus Dniepro upės, netoli sienos su Rusija; srities ir rajono centras. 367 800 gyv. (2009 m.); trečias po Minsko ir Gomelio pagal gyventojų skaičių Baltarusijos miestas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Mogiliavas minimas nuo 1267 m. – vienas seniausių Kijevo Rusios miestų. Nuo XIII a. priklausė Smolensko, XIV a. pradžioje – Vitebsko kunigaikštystei, nuo XIV a. trečio dešimtmečio – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas. XIV a. pabaigoje Mogiliavas buvo Lenkijos karalienės Jadvygos, 1431 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Švitrigailos, 15031513 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro žmonos Elenos valda. XIV a. – XVIII a. Mogiliavo seniūnijos, nuo 1589 m. ir karaliaus stalo ekonomijos centras.

1577 m. suteiktos Magdeburgo teisės, Mogiliavas tapo svarbiu tranzitinės prekybos ir amatų miestu – XVI a. pabaigoje čia veikė 12, XVII a. pradžioje apie 17 cechų. XVI a. čia susikūrė didelė žydų bendruomenė. Mogiliave posėdžiaudavo Lietuvos žydų seimas. Nuo 1634 m. stačiatikių vyskupijos, vienintelės to meto Baltarusijoje, centras. Po XVII a. vidurio kazokų sukilimų ir 17001721 m. Šiaurės karo Mogiliavas smuko. Po Pirmojo Abiejų Tautų Respubliko padalijimo 1772 m. Mogiliavą užėmė Rusijos imperija. 17721778 m. ir 18021919 m. Mogiliovo gubernijos, 17781802 m. Mogiliavo vietininkystės centras. 17821926 m. gyvavo Mogiliavo arkivyskupija. 17831798 m. mieste buvo jos centras, vėliau arkivyskupas rezidavo Sankt Peterburge. Mogiliavo arkivyskupijos jurisdikcijai priklausė visi Rusijos imperijos, išskyrus Lenkijos karalystę, katalikai.

Per Pirmąjį pasaulinį karą 1915 m. rugpjūčio – 1917 m. lapkričio mėn. Mogiliave veikė Rusijos imperijos kariuomenės vyriausiosios vadovybės būstinė, gyveno imperatorius Nikolajus II. 1918 m. gegužės 10 d. Mogiliavą okupavo Vokietijos kariuomenė. 19191924 m. miestas priklausė Rusijos TFSR, nuo 1924 m. – Baltarusijos TSR. Tarpukario metais sparčiai plėtota pramonė. Per Antrąjį pasaulinį karą 19411944 m. miestą vėl okupavo Vokietija. Lupalaukių koncentracijos stovykloje, Dubravėlės gete ir karo belaisvių stovykloje nužudyta apie 70 000 žmonių. Per karą miestas sugriautas; po karo atstatytas. Nuo 1924 m. rajono, nuo 1938 m. – ir srities centras

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1604 m. ir 2009 m.
1604 m. 1745 m. 1880 m. 1906 m. 1913 m. 1939 m.sur.
15 000 10 500 40 536 51 959 69 700 99 400
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1993 m. 1996 m. 2006 m. 2009 m.
121 700 232 000 366 000 367 000 367 700 372 000


Lietuviai[taisyti | redaguoti kodą]

XIX a. aplink Mogiliavo miestą įsikūrė 6 lietuvių kaimai, XXI a. pradžioje iš jų liko vienas – Malkava. Per Pirmąjį pasaulinį karą Mogiliave gyveno evakuotų lietuvių, veikė lietuvių mokykla, nukentėjusiems nuo karo šelpti draugijos „Grūdas“ skyrius. XXI a. pradžioje Mogiliavo mieste gyvena lietuvių, atvykusių iš lietuviškų kaimų, palikuoniai. Jų rūpesčiu buvo sutvarkytos Mogiliavo lietuvių kapinės, pastatytas kryžius. Lituanistinių mokyklų, fakultatyvų, etnografinių ansamblių Mogiliave nėra, su vaikais lietuviškai kalba ir visas religines katalikų šventes švenčia vyresniosios kartos lietuviai.[2]

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

XVII a. vienintelis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas, turėjęs 3 gynybinių sienų žiedus su mūriniais vartais ir bokštais: apie pilį, senamiestį ir naujamiestį. Jie XIX a. sunaikinti. Išliko barokiniai sakraliniai statiniai: kupolinė Šv. Mikalojaus cerkvė (1672 m., interjere puošnus pjaustinėtas barokinis ikonostasas), bazilikinė karmelitų Šv. Stanislovo bažnyčia (17381752 m., klasicistinis fasadas, 1788 m., interjere sienos ir skliautai puošti freskomis, XVIII a. vid., dail. P. Petrovskis; nuo 1772 m. katedra).

Kiti pastatai: Šv. Kazimiero bažnyčia (1605 m., 1810 m. perstatyta klasicistiniu stiliumi), rotušė (1681 m., 2008 m. perstatyta), dvaro rūmai (17621785 m.), Šv. Boriso ir Glebo cerkvė (1869 m.), neorenesansiniai dramos teatro rūmai (1888 m.).[3]

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Mogiliavas – upių uostas ir geležinkelio mazgas – per Mogiliavą eina geležinkelis ir plentas Sankt Peterburgas (Rusija) – Odesa (Ukraina), geležinkelis Maskva – Brestas, plentai į Minską, Homelį, Vitebską. Yra Mogiliavo oro uostas.

Išplėtota mašinų ir transporto priemonių gamyba, juodoji metalurgija, metalo ir medienos apdirbimo, chemijos (dirbtinio pluošto, farmacijos), statybinių medžiagų (gelžbetonio gaminių, asfaltbetonio), baldų, odos, poligrafijos, tekstilės, siuvimo, avalynės, mikrobiologijos, maisto (mėsos, pieno) pramonė.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Yra Dramos, lėlių, muzikinių komedijų teatrai, Mogiliavo kraštotyros muziejus, Mogiliavo etnografijos ir buities muziejus, Baltarusijos dailės muziejaus filialas. Šv. Nikolajaus cerkvė, statyta XVII a. Parkas (XVIII a.)

Švietimas[taisyti | redaguoti kodą]

Yra Mogiliavo universitetas, įkurtas 1918 m., Mogiliavo Baltarusijos-Rusijos universitetas (buvęs Mogiliavo technikos institutas, įkurtas 1973 m.), Mogiliavo pedagoginis universitetas, Mogiliavo finansų ir ekonomikos institutas.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Tradicinis lietuviškas šio Baltarusijos miesto pavadinimas yra Mogiliãvas.
  2. Vitalija Kolesnikova. Mogiliovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 304 psl.
  3. Jonas Minkevičius. Mogiliovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 304 psl.